Dauguma lietuvių kapinių Sibire tankiai apaugusios medžiais, nuo saulės uždengiančiais paminklus. Pavėsyje atsidūrę mediniai kryžiai ir tvorelės neišdžiūva nuo lietaus ir rasos, tad šunta ir pūva. Ekspedicijos dalyvių užduotis buvo išrauti kapavietėse ir aplink jas želiančias žoles, krūmus, praretinti medžius, kad tarp kapų galėtų prapūsti vėjas. Taip pat reikėjo išlyginti prasmegusius antkapius, ištiesinti, atstatyti pakrypusius ar išgriuvusius paminklus ir kryžius.
Daugelį lietuvių, o taip pat rusų kapaviečių apjuosusios aukštos metalinės arba medinės tvoros.
Kapams pakenkė ir patys lietuviai
Pirmos ekspedicijos dalyvių aplankytos kapinės – Biriusinske, turinčiame 12-15 tūkstančių gyventojų. Kaip pastebi ekspedicijos vadovas Gintautas Alekna, anksčiau stambus pramoninis centras Taišeto rajone dabar merdėja, nė viena anksčiau veikusi stambesnė Biriusinsko įmonė šiandien nedirba.
Biriusinsko kapinės – antros pagal dydį visame Sibire, čia aptinkama apie 250 lietuvių kapų. Daugiau lietuvių tremtinių ilsisi tik Igarkos kapinėse.
Pasak G. Aleknos, kadangi Biriusinsko kapinėse stovintys antkapiai ir paminklai betoniniai, jie pakankamai gerai išsilaikę. Medinių kryžių čia neaptikta ir 1989 m., kuomet G. Alekna pradėjo ekspedicijas į tremtinių kapus Sibire. G. Alekna prognozuoja, kad neverčiami masyvūs paminklai Biriusinske dar turėtų stovėti kelis šimtus metų.
Serebrovo kaimo kapinėse išlikę beveik visų kapų kauburėliai, tačiau dauguma kryžių ir tvorelių supuvę. Likusias supuvusias tvoreles išmetė patys ekspedicijos dalyviai. Jie taip pat sudegino kryžių, kurių nebegalima atstatyti, nuolaužas. Šalia išlikusių vos stovinčių medinių kryžių kapinėse yra ir keli betoniniai.
Ekspedicijos dalyvių aplankytose Solenajos kaimo kapinėse, taip pat jau išnykusio Blagodackaja kaimo kapinėse aptikta maždaug po 30 lietuvių tremtinių kapų. Solenajos kaimo kapinėse 2004 m. atgulė paskutinis čia gyvenęs lietuvis Antanas Kriaučiūnas.
Ekspedicijos vadovas aiškina, kad tai, ar paminklai, antkapiai bus mediniai, metaliniai ar betoniniai, lėmė gyvenimo sąlygos. Kadangi Biriusinskas buvo pramoninis miestas, čia virė statybos ir buvo betono gamykla, - kapinėse daugiausia betoninių paminklų. Tuo tarpu kitose kapinėse daugiausia medinių kryžių ir antkapių.
Pastebėtina ir tai, kad kartais didesnę žalą nei laikas kapinėms padarė patys lietuviai – papūtus nepriklausomybės vėjams puolus gabenti tremtinių palaikus į Lietuvą, iškasus kaulus antkapiai daug kur palikti išklaipyti, prasmegę.
Atgulti Sibiro žemėje – nemiela
Ant dalies paminklų dažais išpiešti užrašai „Grįžo į Lietuvą“, „Parvežtas į tėvynę“ ir panašūs. Tai reiškia, kad iškasti tremtinių kaulai perlaidoti Lietuvoje. Sibiro kapinėse dėmesį patraukia lietuviški užrašai ant paminklų. Bendra juos vienijanti tema – tėvynės ilgesys:
Vargingas Sibiro kelias
Suklupdė mane amžiams
Ilsėtis jo žemėje
Ilsėtis ramybėje
***
Rami vietelė čionai
Čia sūnus ilsisi senai.
Žemelė šaltoji priglaus
Kas esi neklaus?
***
Ramiai ilsėkite Sibiro kapuos
Lietuvos paukšteliai
Dainų nebdainuos
Tik vakaro vėjelis švelnus primins
Nuliūdusius vaikus
***
Nuliūdę Tave paliekam
Sibiro kapuos
Nežinia kur mus likimo vėjas nupūs.