Airija yra vienintelė šalis, ketinanti referendumu patvirtinti Reformų sutartį, tačiau daugelis rinkėjų šalyje, atrodo, dar yra neapsisprendę arba abejingi sutarčiai.
Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir Danijos parlamentai turėtų audringai patvirtinti 250 puslapių sutartį, o Vokietija, Prancūzija ir Lenkija pažadėjo būti tarp pirmųjų šalių, ratifikuosiančių sutartį, kad ji įsigaliotų 2009 metais, kaip ir planuota.
Lisabonos sutartis yra supaprastinta Europos konstitucijos versija, su kuklesniu pavadinimu bei be jokių nuorodų į ES simbolius, tokius kaip himnas ar vėliava.
Ja siekiama palengvinti sprendimų priėmimą, panaikinant nacionalinius veto apie 50 sričių. Taip pat bus įsteigtas užsienio politikos vadovo postas, kurį užimsiantis asmuo kontroliuos didžiulį biudžetą bei tūkstančius diplomatų ir pareigūnų, bus skiriamas nuolatinis ES prezidentas penkerių metų kadencijai.
Lisabonos sutartis turėtų įsigalioti 2009 metų sausio 1-ąją, kai ją ratifikuos visos narės. Referendumas dėl sutarties numatytas tik Airijoje.
„Lisabonos sutartis padėjo tašką beveik dešimtmetį trukusiose ES šalių derybose“, - sakė sutartį pasirašęs prezidentas Valdas Adamkus. - Šis dokumentas Lietuvai turi ir didelę istorinę, simbolinę svarbą, nes ES naujokė, aktyviai įsitraukusi į derybų procesą sėkmingai tarpininkavo, kad šiandien Lisabonoje buvo pasirašytas ES ateičiai svarbus aktas“.
Pasak valstybės vadovo, Lietuva paneigė ES šalių senbuvių baimes, kad naujos narės su savo problemomis apsunkins tarptautinės bendruomenės veiklą. Prezidentas pabrėžė, kad būtent mūsų šalis – maža valstybė padėjo surasti kompromisą, kurio buvo ieškota gana ilgai ir skausmingai.
„Galime pagrįstai didžiuotis – padėjome Europai užbaigti paskutinį savo statybos etapą. Visada pasisakėme už stiprią, besiplečiančią ir atvirą ES, už tarptautinę bendruomenę, kuriančią saugumą ne tik savo piliečiams, bet ir kaimynams. Tokia ES siunčia signalą kitoms valstybėms kartu saugoti ir kurti saugumą bei stabilumą šiame kontinente“, - pažymėjo Prezidentas.
„Mes neleidome derybose atskirti mūsų kaimynės Lenkijos ir parodėme Europai tikrojo solidarumo vertę, kuris šiandien patvirtintame dokumente įprasmintas 27 ES narių vadovų parašais“, - sakė Lietuvos vadovas. - Kartu mūsų šalis paliudijo ir savo valstybinį, politinį tvirtumą, kad neketina būti tik tyli pritarėja, kad gins savo interesus bendrame ES reikalų kontekste.“
Prezidentas teigė, kad dabar europiečiai galės susitelkti konkretiems darbams.
ES Reformų sutartį taip pat pasirašė Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.