Akmuo aptiktas seklioje vietoje, kuri nuo seno buvo vadinama Kryžiavąja kalva. Akmuo buvo apaugęs neplonu dumblo ir kriauklių sluoksniu, todėl teko net kelis kartus leistis į dugną akmens valyti.

Tyrinėtojus sudomino ir aplink gulintys mažesni akmenys. Daugiau kaip 20 metų ežerą ir jo apylinkes tyrinėjančio V.Žulkaus nuomone, akmenų visuma gali ką nors reikšti.

Jeigu paaiškės, kad Kryžiavoji kalva kažkada buvo sekluma ar net sala, tikėtina, jog akmenys yra didelės istorinės ir archeologinės svarbos. Gali būti, kad šioje vietoje kadaise buvo šventos pagonių vietos.