Darius B. pasidalijo vaizdo įrašu, kaip dar kovo mėn. pririnko kone trečdalį kibiro kurklių.
„Žmonės girdi jų kurkimą – giesmes, o kurmiu jis vadinamas dėl priekinių kojų, kurios yra plaplatėjusios ir leidžia greitai rausti žemę. Didžiąją gyvenimo dalį jie praleidžia po žeme, tiek nimfos, tiek suaugėlio stadijose.
Netrukus prasidės jų veisimosi laikotarpis. Tuomet patinėliai šiek tiek išlenda į paviršių ir pasidaro tokį urvelio praplatėjimą, kuris jų kurkimą pagarsina. Kurkia jie kviesdami pateles poruotis. Galima net iš kilometro girdėti“, – sako D. Makavičius.
Kurklių patinų sparnai nėra labai gerai išsivystę, jie mažai naudojami skraidymui, geriau skraido patelės, jos ieško patino pagal jo skleidžiamą garsą.
„Patelių sparnai didesni, jos atskrenda pas patinus. Patinai tupi ramiai ir kurkia. Apvaisintos patelės kažkur paskrenda padėti kiaušinėlių, o gal netoliese įsikuria, o patinai toliau kviečia kitas“, – aiškina pašnekovas.
Kokią kurkliai daro žalą? Gamtininkas sako, kad rausdami žemę jie kliudo augalų šaknis, dirvoje atsiranda oro tarpai. Kurkliai taip pat minta augalais, graužia jų šaknis.
„Didesniam augalui rimtos žalos kurkliai nepadaro, bet gležniems, ką tik pasodintiems – gali. Paprastai žala padaroma, kai augalo šaknys dar neįsitvirtinusios.
Kurkliai kuriasi drėgnesnėse vietose, prie kūdrų, vengia smėlynų. Vasarą jie būna dirvos paviršiuje, keliolikos centimetrų gylyje, o kai ateina žiema, jie gali įsikasti ir į pusantro metro gylį, kad apsisaugotų nuo šalčio“, – kalba jis.
Kurkliams naikinti yra įvairių cheminių priemonių, tačiau gamtininkas siūlo išbandyti vieną lengvai pritaikomą būdą.
„Vasaros antroje pusėje, prieš rudenį, reikia iškasti kokio pusmetrio dydžio duobę, įdėti ten mėšlo ar perpuvusio komposto. Ten kurkliai sulįs žiemoti. Žmogui beliks pašalus tą visą sluoksnį atkasti ir paskleisti žemės paviršiuje, ir kurkliai sušals.
Kurkliais minta ir stambesni vabalai – žygiai, išsitraukia paukščiai. Dažnai tenka matyti kukutį, kuris su savo ilgu, riestu snapu juos iš žemių iškrapšto“, – kalba D. Makavičius.
Anot jo, kai kurkliai būna paviršiuje ir „gieda“, juos nesunku ir tiesiog surinkti.
„Vakare, kai jie pradeda kurkti, tyliai einant, pasišviečiant žibintuvėliu, juos galima surinkti kaip kokias sraiges. Poravimosi sezonu jie mažiau baikštūs, nes yra daugiau susikoncentravę į partnerių paiešką, o ne saugumą. Jie stambūs, apie 5 cm dydžio, nesunku suimti.
Kąsti jie nekanda, tik yra nemalonus jausmas, kai savo priekinėmis kojomis bando įsirausti ir pasislėpti delne. Atrodo, kad net pirštus gali praskleisti“, – tikina jis.