Gamtininkas Deividas Makavičius, pamatęs nuotraukas, sakė, kad taip padirbėjo pelinis graužikas, greičiausiai – pilkoji žiurkė.
„Matosi, kad gyvūno tikslas buvo prasigraužti iki kopūsto šerdies, nes jei jis būtų norėjęs tik paėsti, būtų graužęs aplink. Tikrai ne namelį sau pasidaryti norėjo. Ir matosi, kad pragraužtos skylės apačia sutepta žemėmis, matyt, kojomis lipta“, – aiškina jis ir sako, kad kopūstų lysvėse turėtų būti ir urvų.
„Ne kurmiarausių, su kauburiu žemės, o tokių skylių, landų žemėje. Dažnai žiurkės gyvena vasarą laukuose, o rudenį pradeda ieškoti šiltesnių vietų prie žmogaus – gali įsikurti ūkio pastatuose, namuose“, – pridūrė jis. Šiltuoju metų laiku šie graužikai gali nukeliauti ir kilometrą kitą nuo sodybos, į kurią atvėsus orams grįš.
Anot jo, jei žmonės naudoja nuodus ir žiurkės jų suėda, gyvūnui ima trūkti drėgmės, galbūt tai galėjo lemti, kad jis graužėsi iki pat kopūsto šerdies, kur drėgniau: „Žiurkių nuodai džiovina gyvūną iš vidaus. Būta tokių atvejų, kad žiurkės nugraužia net vandens žarnas, kad atsigertų. Bet tai tik spėjimas.“
D. Makavičius sako, kad žiurkės yra visaėdės ir nieko keisto, jei pagraužia ir daržovių. Ypač šaltuoju metų laiku, kai maisto mažiau: „Jos gali ėsti ir augalinį, ir gyvūninį maistą, paukščio kiaušinius, bet kaip visi graužikai daugiausiai yra augalėdės.“
Daržovių, kurių jau paragavo graužikai gamtininkas nepataria valgyti. Šie gyvūnai perneša daug ligų.
Peliniai graužikai minta augaliniu maistu, taigi gali pagraužti žmogaus sodintų daržovių ar jų lapų, taip pat jų rausiami urveliai gali pakenkti augalų šaknims. Jei žmogus norėtų gyvūną išprašyti, jį gali sugauti gyvagaudžiais spąstais ir nunešti paleisti kažkur toliau.
„Tokie gyvagaudžiai spąsteliai yra humaniškas būdas, gyvūno jie nežaloja. Į juos reikėtų įdėti jauką – geriausia įvairaus maisto: sausainį, morką, riešutų. Tikėtina, kad užuodęs maistą jis įlįs į tuos spąstelius ir bus galima jį išnešti toliau, iš ten jau jis nebegrįš atgal. Spąstelius bus galima naudoti daug kartų“, – sako pašnekovas.
