Taip LRT TELEVIZIJAI kalba gamtininkas, Vaikų neformaliojo švietimo centro gamtos sk. vedėjas Almantas Kulbis. Specialisto teigimu, tai puikiai visiems pažįstamas vabalas, kilęs iš Meksikos, iš ten atkeliavęs į Kolorado valstiją, o iš pastarosios – į Europą.
Į Europą kolorado vabalai pateko jau 1877-aisiais, į Lietuvą – 1956–1957 metais, sako A. Kulbis.
„Buvo manoma, kad tai – neblogas ginklas, kuris galėtų sunaikinti bulves. (...) Kolorado vabalai susieti su propaganda, priešo įvaizdžiu, nes manoma, kad JAV savo kovoje galėjo panaudoti ir kolorado vabalus“, – supažindina gamtininkas.
Pasak gamtininko, tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje buvo spausdinami ir mokyklose kabinami plakatai, kuriuose raginama sustabdyti kolorado vabalus – atvykėlius iš Amerikos.
„Tačiau šis vabalas turi tik sąlyginį ryšį su JAV Kolorado valstija, nes yra kilęs iš Meksikos (...). Visgi dar Pirmojo pasaulinio karo metais kariai buvo naudojami kovoje su šiais vabalais – jie rinkdavo kenkėjų lervas“, – sako gamtininkas A. Kulbis.
Šis vabalas susijęs su bulvinių šeima, tačiau gimtinėje jis gyveno ne ant bulvių. Tačiau kai Kolorado valstijoje buvo pradėtos augintis bulvės, kenkėjas pradėjo pulti pasėlius ir naikino derlių. Jis plito. Europa netgi uždraudė iš Amerikos įvežti bulves. Tačiau tai nepadėjo. Po kelių metų jie buvo pastebėti uostuose. Atkeliavo su kukurūzais.
Tada su jais kovota paprastai – jie tiesiog rinkti. Pirmojo pasaulinio karo metais rinko netgi kareiviai.
„Pirmoje lietuviškoje knygelėje apie šį kenkėją siūloma jų nedėti į degtukų dėžutę, o iš karto numarinti ir atiduoti mokytojui arba agronomui. Buvo skiriamos piniginės premijos. Radus kenkėją būdavo siunčiamas būrys ir mėgindavo vabalus ir lervas surinkti kelių kilometrų spinduliu. Tai nepadėjo ir kenkėjas išplito“, – pasakoja A. Kulbis.
Su vabalu mėginta kovoti purškiant laukus tokiais baisiais nuodais, kaip švino arsenatas. Šiais laikais tokios priemonės būtų neįsivaizduojamos.
Ekspertas sako, kad geriausias kovos būdas su šiais vabalais – ne chemikalai, o paprasčiausia sėjomaina, kai bulvės tame pačiame plote neauginamos metai po metų. Vabalai žiemoja dirvoje, o pavasariniai ypatingai vislūs ir jei randa bulves, jų dauginimuisi tai ideali terpė.
