O jei pradės lyti? Džiovinimas tampa lenktynėmis su maisto produktų padėklais. Su šaldikliu viskas vyksta daug greičiau. Juo labiau, kad tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju vitaminų išlieka vienodai. Tačiau džiovintas maistas po mirkymo mažai kuo skiriasi nuo šviežio (skonio požiūriu), o vaisius ir daržoves, kurie buvo užšaldyti, galima atpažinti iš karto.
Džiovintų ir šaldytų produktų dvikova turi ir kitų slaptų niuansų. Šaldytuvuose įmontuotų šaldiklių talpa būna gana kukli. Užšaldyti žiemai keletą indelių uogų ar pupelių yra realu. Tačiau norint pasiruošti vitaminų visai žiemai ir pavasariui, neužteks vietos. Šaldytų vaisių tūris išlieka toks pat, kaip ir šviežių – priešingai negu džiovintų. Be to, jei tame pačiame skyriuje laikysite šaldytą žuvį ar mėsą, jūsų vasaros gėrybės įgaus atitinkamą kvapą.
Žinoma, galima nusipirkti atskirą šaldiklį: 150 – 300 l talpos šaldiklyje vietos bus kur kas daugiau. Tačiau tai dar vienas stambių gabaritų prietaisas, kuris užims vietos ir kurio bus neįmanoma paslėpti spintelėse. Be to, jis turės nuolat palaikyti užšaldytų produktų būseną, o tai reiškia, kad jis dirbs (t. y. vartos elektros energiją) visą parą. O kas, jei ilgesniam laikui dingtų elektra? Sugestų ir visas šaldytas maistas.
Pats ekonomiškiausias džiovinimo būdas yra natūralus vytinimas: saulėje, palėpėje ar verandoje. TAČIAU: vaisiai džiūsta nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. Šalia neturėtų būti kelių, automobilių stovėjimo aikštelių, šiukšliadėžių, dulkių ar kitų teršalų. Džiovinimo metu vaisiai ir uogos gali supelyti arba jie gali džiūti netolygiai.
Sudžiovinti produktus žiemai galima ir greičiau – jei džiovinimo procesas bus dirbtinis.
Derliaus džiovinimas orkaitėje
Dirbtiniam džiovinimui galima pasitelkti orkaitę. Prieš dėdami vaisius ir daržoves ant padėklų, supjaustykite juos griežinėliais, apskritais gabalėliais, kubeliais ar lazdelėmis, kad jie greičiau ir efektyviau džiūtų. Bendra džiovinimo taisyklė – naudoti kuo žemesnes temperatūras, ne aukštesnes kaip 80 laipsnių pagal Celcijų. Norėdami išgauti traškų paviršių, pradėkite džiovinti 70 – 80 laipsnių temperatūroje, o užbaikite – žemesnėje. Jei norite, kad paviršius būtų minkštas, darykite atvirkščiai: pradėkite nuo 40 laipsnių temperatūros, o vėliau ją didinkite.
Džiovinimo trukmė yra individuali ir priklauso nuo drėgmės kiekio vaisiuose. Pavyzdžiui, obuoliams reikia maždaug 8 valandų, kriaušėms – 10 – 15 valandų. Pradėkite džiovinti aukštesnėje temperatūroje (70 – 80 laipsnių), o kai pradės mažėti vaisių tūris, sumažinkite temperatūrą iki 40 laipsnių. Juoduosius serbentus pradėkite džiovinti 40 laipsnių temperatūroje, paskui temperatūrą pakelkite, o džiovinimo pabaigoje vėl sumažinkite, kad uogos nesudegtų.
Grybams sudžiovinti pakanka 4 – 5 valandų (grybai prieš džiovinimą neplaunami, o tik nuvalomi). Juos pradedama džiovinti 40 – 50 laipsnių temperatūroje, o grybams apdžiūvus, temperatūra pakeliama. Morkos, supjaustytos šiaudeliais, džiūsta maždaug 5 valandas, tačiau jei jas sutarkuosite stambia tarka, užteks dviejų ar trijų valandų. Norėdami orkaitėje susidžiovinti žalumynų, juos pasmulkinkite ir suberkite ant skardos. Pradėkite džiovinti 30 – 40 laipsnių temperatūroje, po 1,5 valandos ją padidinkite iki 60 laipsnių ir tokį karštį laikykite iki pat pabaigos.
Tam, kad žiemos atsargos džiūtų kokybiškai, reikia nuolatinio oro judėjimo ir galimybės drėgmei pasišalinti. Tokias sąlygas gali užtikrinti konvekcinė krosnelė arba praviros orkaitės durelės. Džiovinant vasaros gėrybes, jas taip pat reikia reguliariai pamaišyti ar apversti.
Vienas iš džiovinimo orkaitėje trūkumų – būtinybė naudoti skardas. Jos neleidžia karštam orui pūsti iš apačios, todėl vaisiai ar daržovės džiūsta netolygiai. Jei norite, kad griežinėliai nesudegtų, skardos dugną išklokite kepimo popieriumi. Taip pat galite naudoti silikoninius kilimėlius. Jei turite smulkaus tinklelio groteles, griežinėlius galima dėti ant jos. Grotelės su plačiais tarpeliais netinka, nes džiovinimo metu gabaliukai susitrauks ir pro groteles nukris ant orkaitės dugno. Dar vienas variantas – griežinėlius suverti ant medinių iešmelių ir dėti ant grotelių, kaip mėsos vėrinukus.
Džiovinimas karšto oro gruzdintuvėje
Karšto oro gruzdintuvės turi specialų 95 – 120 laipsnių Celsijaus temperatūros režimą. Žolelėms džiovinti nustatykite mažą, vaisiams ir daržovėms – vidutinį, o grybams – didelį apipūtimo greitį. Jei džiovinsite gėrybes karšto oro gruzdintuvėje, už visą procesą būsite atsakingi ne jūs, o prietaisas. Sudėkite maisto produktus ir ramiai užsiimkite savo reikalais. Džiovinimo laikas gruzdintuvėje būna keliskart trumpesnis negu orkaitėje, nes oras joje cirkuliuoja itin aktyviai. Tačiau karšto oro gruzdintuvėje nėra numatyta ertmė drėgmei pasišalinti, todėl džiovinimo metu palikite pravirą dangtį.
Karšto oro gruzdintuvės trūkumas – maža talpa, neprilygstanti orkaitei. Taigi jums teks džiovinti keliais etapais. Tačiau šis trūkumas gali būti laikomas ir privalumu, jei prisiminsime, kad nepatartina džiovinti skirtingų maisto produktų tuo pačiu metu: gali skirtis jų džiovinimo režimai ir susimaišyti skoniai.
Antrasis trūkumas, palyginus su orkaite, yra per aukšta džiovinimo temperatūra. Vaisiai gali prilipti prie grotelių arba išdžiūti iš išorės, o viduje likti drėgni. Tačiau tai galima suvaldyti, keičiant apdorojimo sąlygas ciklo metu.
Tačiau neabejotinas karšto oro gruzdintuvės privalumas yra greitis (vaisiai ir daržovės joje išdžiūsta 3 – 4 kartus greičiau nei orkaitėje) ir tai, kad virtuvėje nebūna karščio.
Elektrinės džiovyklės
Tie, kas pirmenybę teikia specializuotiems prietaisams, gali rinktis elektrines džiovykles. Jas galima suskirstyti į stalines džiovykles ir džiovinimo spintas. Jos skirtos tik įvairiems produktams (įskaitant vaistažoles) džiovinti, nes jų temperatūra neviršija 80 laipsnių karščio. Tiesa, jei džiovyklė įjungta, joje galima išdžiovinti sudrėkusias kruopas, pasigaminti džiūvėsių ar pašildyti maistelį kūdikiams. Tačiau specialiai paleisti prietaisą pašalinėms funkcijoms nėra prasmės.
Elektrinės džiovyklės funkcionavimo schema paprasta: oro temperatūra pakyla dėl kaitinimo elemento ir galingo ventiliatoriaus. Karštas oras cirkuliuoja džiovyklės viduje ir apipučia griežinėlius, sudėtus ant specialių tinklinių padėklų – jų gali būti nuo 4 iki 8. Ant kiekvieno padėklo dedami (galima ir keliais sluoksniais) iš anksto paruošti produktai – maždaug 500 – 700 g.
Stalinės džiovyklės savo konstrukcija primena garų puodą ir yra palyginus lengvos (sveria iki 4 kg). Plastikiniai padėklai įsideda vienas į kitą ir užsidengia bendru dangčiu. Norint atlaisvinti vieną padėklą, tenka išrinkti visą džiovyklę.
Džiovinimo spinta yra ant grindų statomas, 15 – 20 kg sveriantis, maždaug 1 m aukščio prietaisas. Džiovinimo spinta primena naktinį staliuką; jos padėklai yra kur kas tvirtesni ir pagaminti iš nerūdijančio plieno. Beje, kiekvieną iš jų galima ištraukti atskirai, kaip stalčių, todėl tai leidžia stebėti džiovinimo tolygumą ir kiekviename padėkle tikrinti produkto kokybę.
Elektrinėse džiovyklėse produktai džiūsta panašiai tiek pat, kaip ir orkaitėje: žolelės – dvi ar tris valandas, grybai – 4 – 5 val., obuoliai – 7 val., kriaušės – iki 12 val., morkos – 4 – 6 val.
Elektrinių džiovyklių privalumas, palyginus su karšto oro gruzdintuvėmis, yra skirtingi žemos temperatūros režimai ir didelis naudingas plotas. Privalumas, lyginant su orkaite, yra mažas energijos suvartojimas ir aukštos kokybės konvekcija. Pagrindinis trūkumas, kaip ir visos sodo inventoriaus, yra sezoniškumas.
Džiovinimas mikrobangų krosnelėje
Džiovinti galima ir mikrobangų krosnelėje. Tačiau šiuo atveju būkite labai atsargūs. Vaisiai ir daržovės mikrobangų krosnelėje išdžiūsta greičiausiai – kartais per kelias minutes, tačiau tikslią džiovinimo trukmę įmanoma nustatyti tik iš patirties. Gėrybes geriausia džiovinti vidutiniu galingumu, šiek tiek didesniu už atitirpinimo lygį, tačiau ne pačiu didžiausiu. Taip išvengsite pavojaus, kad vietoj vaisių liks tik angliukai, o mikrobangų krosnelėje – degėsių kvapas.
