Atminkite: visai ne daigų aukštis, o tai, kiek tikrųjų lapų augalai išleidžia, lemia jų nugabenimo į sodą terminą. Jei nepalankios oro sąlygos verčia atidėlioti persodinimą, daigai be priežiūros tuoj pat išstypsta. Tik sodininko atidumas ir kantrybė gali užkirsti kelią daigų nuskurdimui ir tiktai tinkama jų priežiūra yra garantas, kad jie išaugs į pilnaverčius augalus, netgi nepaisant įvairiausių nesklandumų.
Link lango besistiebiantys daigai
Jei užsėti pasėliai draugiškai pasuko galvas lango link, vadinasi, jiems trūksta apšvietimo, rašoma portale „Supersadovnik“.
Reikia nedelsiant pasirūpinti augalų apšvietimo arba liuminescencine lempa ir įtaisyti ją virš sodinukų. Kad daigai sutvirtėtų, lempos virš jų turi būti įtaisytos per 5–10 cm. Jeigu nepasirūpinsite tinkamu šviesos šaltiniu, augalus ištiks fototropizmas – jų dalių judėjimas šviesos šaltinio link, – todėl jie išplonės ir susilpnės.
Iki balandžio pradžios šviesa daigams būtina po 12–16 val. per parą. Vėliau apšvietimo trukmę galima sutrumpinti iki 8 val. Gegužę papildomas apšvietimas suvis nebereikalingas, be to, dieną daigus jau galima išnešti į lauką ir pratinti prie saulės spindulių.
Augalų grūdinimas arba persodinimas į lauko dirvą taip pat gali padėti kovojant su jų išstypimu. Tikra tiesa, kad daugelis „ilgakojų“ augalų atsidūrę gryname ore sutvirtėja.
Gležni ir virstantys daigai
Tikrai nepamiršote apie pikiavimą?
Idealiu atveju viename vazonėlyje turi augti tik vienas daigas, nes tokiomis sąlygomis jis labiausiai sutvirtėja. Jei daigai auga bendrame konteineryje, juos būtina praretinti. Tai atliekant paliekami patys tvirčiausi ir pašalinami silpniausi augalai. Pats paprasčiausiais ir mažiausią pavojų augalų šaknims keliantis būdas tai padaryti – tai nukarpyti nepageidaujamus daigus žirklėmis kerpant prie pat žemės paviršiaus.
Kartais daigai vazonėlius „išauga“ anksčiau negu ateina metas perkelti juos į lauką. Jei taip nutinka, būtina pasirūpinti didesne tara, į kurią persodinti jie galės augti normaliu tempu. Kad konkretus konteineris augalui darosi per mažas, rodo visą konteinerio tūrį užpildančios šaknys. Keisti konteinerį privalu ir tada, kai pradeda atrodyti, kad augalą reikia kone nuolatos laistyti.
Išplonėję daigai
Daugelyje daiginimui skirtų žemės mišinių beveik nėra maisto medžiagų. Ką tik sudygę daigai jų gauna iš sėklos endospermo – maitinamojo audinio. Vos tik susiformuoja antra pora lapų, augalus reikia persodinti į atskirus indelius ir tai atliekant žemę pakeisti maistingesne arba vėliau užsiimti tręšimu.
Daugelis sodininkų naudoja silpną vandenyje tirpių sodinukų trąšų tirpalą. Reguliariai tręšiami augalai pradeda sparčiai augti. Skystos trąšos, kuriose fosforo yra šiek tiek daugiau nei kalio ir azoto, yra vienos populiariausių. Papildomas fosforas skatina šaknų vystymąsi. Patartina dažniau laistyti augalus prie šaknų ir tręšti per lapus: tokia strategija stiprina šaknų sistemą. Beje, azotu per daug nesižavėkite, kadangi jis skatina augalų augimą, o šito siekti būtų neprotinga.
Linkstantys pomidorų daigai
Pomidorų daigai yra bene patys atspariausi bet kokiems išbandymams. Kadangi pomidorai turi iš stiebo išaugančias pridėtines šaknis, išstybusius pomidorų daigus pavyksta išgelbėti net tada, kai jie atrodo ypač apleisti.
Iš esmės net stipriai peraugusius daigus galima sodinti pakreiptus, netgi įleidžiant kiek giliau į dirvą: jie beveik garantuotai prigis, o neilgai trukus ir suvešės.
Šį metodą pravartu prisiminti rūpinantis ir kitais augalais su pridėtinėmis šaknimis, pavyzdžiui, baklažanais ir paprikomis.
Visgi bus daug geriau, jei augalus periodiškai genėsite – tada jie išaugs į vešlius, tankius kerus. (Beje, pomidorų daigai yra puikiausiai auginiai (vegetatyviniam dauginimui skirtos šakelės).)
Galiniame sodinuko pumpure esantys hormonai auksinai lemia didesnį ląstelių sienelių elastingumą, todėl skatina augimą. Tačiau apatinių šoninių pumpurų augimą auksinai stabdo. Nukirpus pumpuro viršūnę, paskatinamas šoninių ūglių augimas, todėl augalai tampa tankesni. Nukarpyti galima gana daug lapų išleidusius ir ne žemesnius kaip 12–15 cm peraugusius daigus. Tai atlikti labai patogu žirklėmis arba sekatoriumi, tačiau užvis greičiausia – pirštais.
Daigai iš per anksti pasėtų sėklų
Svarbu suprasti, kad pagrindinė tinkamų daigų išauginimo paslaptis yra susijusi su tiksliu planavimu. Jeigu iš anksto susidarysite sėklų sėjimo grafiką, turėsite į ką orientuotis ir visada žinosite, kada ką sėti: tokiu atveju neteks nei skubintis, nei sukti galvą, ką veikti su peraugusiais daigais.
Atminkite: kiekvienas augalas turi savą terminą. Štai kodėl saulėgrąžas reikia sėti ne vasarį, o agurkus – ne kovą. Būtinai išsiaiškinkite, kokio amžiaus konkrečių augalų daigus galima perkelti į lauką, ir pagal tai apskaičiuokite jų sėjimo datą.
Jei iki persodinimo dar toli, stiebų tvirtėjimo procesą galima išprovokuoti pasitelkus tigmotropizmą – augalo reakciją į fizinį prisilietimą. Stimuliuokite aplinkos poveikį sodinukams. Pavyzdžiui, pastatykite šalia daigų ventiliatorių ir kuriam laikui (tarkim, dviem valandoms per dieną) jį įjunkite, kad augalai vystytųsi vėjyje, be to, kelis kartus per dieną perbraukite jų viršūnes ranka: taip bus stimuliuojamas šoninių ūglių augimas.
