Grybavimo vietas atskleidžia ne visi
„Rinkos aikštė“ pakalbino aktyviausius grybautojus, tačiau ne visi savo grybavimo vietas išdavė, mat bijo, kad jas užplūs grybų ieškotojai.
Surviliškietė Erlenda Turskienė grybavo miške, kuris ribojasi su Kėdainių ir Radviliškio rajonais. Grybautoja surado vieną kitą baravyką, iš viso surinko per tuziną grybų.
„Ir Kėdainių rajone pradeda rastis po truputį“, – trumpai drūtai nukirto surviliškietė.
Ir mieste, ir kaime
Kėdainių miesto gyventojas Jolitas Kupscys apsilankė Babėnų šile. Tiesa, šiame miške grybautojui pavyko surasti tik glėbį paąžuolių. Vieni grybai buvo dar jaunučiai, kiti – deja, jau peraugę. Kitokių grybų šiame miške grybautojas nerado.
Dar kiti kraštiečiai traukė į rajono miškus. Štai Aurelija Petraitienė apsilankė Svilių miške. Moteris pririnko nei daug nei mažai – visą dėžutę baravykų. Jų buvo ir didelių, ir visai neseniai išdygusių.
Rado voveraičių
Kėdainių miesto gyventoja Erika Ūsaitė ir jos pamotė grybauja rajono miškuose. Moterys jau antra savaitė kaip randa ir raudonviršių, ir baravykų. Tiesa, jos kiek nustebusios, nes mūsų rajono miškuose rado ir voveraičių, kas anksčiau buvo neįmanoma.
„Paskutinį kartą pamotė buvo kažkur prie Dotnuvos, miško tiksliai nepasakysiu, bet jau visur daugiau mažiau grybų yra. Ir kas keisčiausia, kad Kėdainių rajone atsirado „voveruškų“, ko seniau tikrai negalėjai rasti.
Praeitą savaitę grybavome prie Surviliškio, ten kur miškai yra, nežinau kaip tiksliai jie ten vadinasi, bet ten irgi radom grybų“, – savo ir pamotės patirtimi pasidalijo E. Ūsaitė ir atsiuntė užfiksuotas miško gėrybių nuotraukas.
Beje, pirmųjų grybų jau galima įsigyti ir turguje bei turgeliuose. Grybautojai už kilogramą baravykų prašo dešimties eurų, už raudonviršius ir lepšiukus – kiek mažiau.
