Tai pernai metų pabaigos skandalo tęsinys, kai 30 tūkst. ūkininkų gavo pranešimus, jog turės atkurti suartas pievas. Tada Žemės ūkio ministerija deklaravo, jog problema išspręsta, pievų atkurti nereikės, tačiau dabar paaiškėjo, jog laukia kur kas didesnės bėdos nei buvo.
Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, tikėtina, kad 2023 m deklaruojamų daugiamečių pievų remiantis tendencijomis sumažės dar labiau maždaug iki 485 tūkst. ha, tad ūkininkai bus įpareigoti 2024 m. atstatyti 200 tūkst. ha, kad nebebūtų viršijama 5 proc. riba lyginant su 2018 m.
Žemės ūkio ministerijos komentaras buvo lakoniškas: „Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas klausimą dėl reikalavimo išlaikyti daugiametes pievas lankstesnio taikymo aptaria šiuo metu Briuselyje vykstančioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje. Lietuvos poziciją taip pat palaiko Latvija ir Estija. Šalys prašo lankstesnio reikalavimo išlaikyti daugiametes pievas taikymo. “
Tačiau kokio sprendimo siekiama nedetalizuojama.
Pirmasis didelis triukšmas dėl pievų kilo paskutiniais pernai metų mėnesiais, kai Nacionalinė mokėjimų agentūra ūkininkams išsiuntinėjo pranešimus, jog teks atkurti išartas pievas.
Nors nuostata nearti daugiamečių pievų galioja jau seniai, tačiau kylant javų supirkimo kainoms ir mažėjant gyvulių žemdirbiai įsisavino šiuos laukus.
„Turėjome ilgą pasitarimą su NMA. Žemėlapis nekorektiškas, nes ten rodomas visas plotas ir tarsi formuojama nuomonė, kad reikia atkurti jį visą. Siųsime atsiprašymą. Iš 30 tūkst. pranešimų, 15 tūkst. reikia atkurti 1 ha. Didžiausias plotas, kurį reikia atkurti, tai žemės ūkio bendrovei, valdančiai 2000 ha, tai 40 ha. Nemanome, kad reikia spausti kažkurio regiono ūkininkus ir riboti jų plėtrą. Tačiau jei matysime, kad pievos mažėja, grįšime prie pakeitimų strateginiame plane ir visų ūkininkų rūpestis bus išlaikyti pievų dydžius. Tai nuo 2004 m. galiojantis įsipareigojimas“, – sausį Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė žemės ūkio ministras ministras Kęstutis Navickas. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad 15 tūkst. ūkininkų atkuriamos pievos dydis iki 1 hektaro.
Nearti daugiamečių pievų visos Europos Sąjungos šalys narės, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo dar nuo 2015 metų. Tai viena iš sąlygų ūkininkams gauti žalinimo išmokas. Jeigu valstybės mastu deklaruojamų pievų plotas, palyginti su 2015 metais, sumažėja daugiau nei 5 proc., valstybė narė privalo pradėti pievų atkūrimo mechanizmą. Taip atsitiko ir Lietuvoje.
Tačiau dabar padėtis grėsmingesnė, nes „nepalankiai" susidėliojo referencijai laikotarpiai, pagal kuriuose bus atkuriamos pievos.
Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, 2022 m. daugiamečių pievų deklaruota 525 tūkst. ha. Nuo 2023 m. įsigalios žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai (kurie bus patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu), kurių vienas yra išlaikyti esamą daugiamečių pievų plotą, t. y. valstybė narė turės užtikrinti, kad daugiamečių pievų einamaisiais metais nesumažės daugiau nei 5 proc., lyginant su referenciniais 2018 metais deklaruotais 721 tūkst. ha. Lietuvos mastu daugiamečių pievų sumažėjus daugiau nei leidžiama palyginti su referenciniais 2018 m., pareiškėjas, neišlaikęs daugiamečių pievų, jas privalės atkurti tame pačiame arba kitame plote ir įsipareigoti jas išlaikyti 5 metus, tuo atveju jei nebus atkurta, bus taikoma tam tikro dydžio procentinė sankcija paraiškai pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą sankcijų metodiką už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo nesilaikymą.
2014-2022 finansiniu periodu ES reglamente nustatyta taisyklė, jog jeigu valstybėje narėje, pasibaigus kasmetiniam pasėlių deklaravimui, daugiamečių pievų sumažės daugiau nei 5 proc. nuo referencinių 2015 m. lygio (644 tūkst. ha), valstybė narė turės užtikrinti, kad ūkininkai kitais metais turės atstatyti tiek suartų hektarų, kiek jų reikia, kad nebūtų viršyta 5 proc. riba. Tiems, kurie neatstatys, turi būti taikomos sankcijos.
Po 2021 pasėlių deklaravimo pabaigos buvo nustatyta, kad Lietuva viršijo 5 proc. ribą, nes daugiamečių pievų buvo deklaruota 579 tūkst. ha, ir todėl ūkininkai buvo įpareigoti 2022 m. atstatyti beveik 40 000 ha. Po Žemės ūkio ministerijos derybų su EK šis įpareigojimas buvo atšauktas. 2022 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo duomenimis vėl yra viršyta 5 proc. riba, nes daugiamečių pievų deklaruota dar mažiau – 525 tūkst. ha, tačiau dėl ES finansinių periodų sandūros, nėra teisinio pagrindo įpareigoti ūkininkus atstatyti suartas pievas 2023 m.
NMA duomenimis, 2023-2027 finansiniu periodu ES reglamente nustatyta ta pati daugiamečių pievų nesumažėjimo 5 proc. taisyklė, tačiau vietoje referencinių 2015 m. 2018 m. nurodyti kaip referenciniai metai. 2018 m daugiamečių pievų deklaruota 721 tūkst. ha, 2015 m – 644 tūkst. ha, 2022 m – 525 tūkst. ha. Tikėtina, kad 2023 m deklaruojamų daugiamečių pievų remiantis tendencijomis sumažės dar labiau maždaug iki 485 tūkst. ha, tad ūkininkai bus įpareigoti 2024 m. atstatyti 200 tūkst. ha, kad nebebūtų viršijama 5 proc. riba lyginant su 2018 m.
