Nors nuostata nearti daugiamečių pievų galioja jau seniai, tačiau kylant javų supirkimo kainoms ir mažėjant gyvulių žemdirbiai įsisavino šiuos laukus.
„Turėjome ilgą pasitarimą su NMA. Žemėlapis nekorektiškas, nes ten rodomas visas plotas ir tarsi formuojama nuomonė, kad reikia atkurti jį visą. Siųsime atsiprašymą. Iš 30 tūkst. pranešimų, 15 tūkst. reikia atkurti 1 ha. Didžiausias plotas, kurį reikia atkurti, tai žemės ūkio bendrovei, valdančiai 2000 ha, tai 40 ha. Nemanome, kad reikia spausti kažkurio regiono ūkininkus ir riboti jų plėtrą. Tačiau jei matysime, kad pievos mažėja, grįšime prie pakeitimų strateginiame plane ir visų ūkininkų rūpestis bus išlaikyti pievų dydžius. Tai nuo 2004 m. galiojantis įsipareigojimas“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė žemės ūkio ministras ministras Kęstutis Navickas.
Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad 15 tūkst. ūkininkų atkuriamos pievos dydis iki 1 hektaro.
Straipsniui pasirodžius ŽŪM atsiuntė patikslinimą, kaip elgsis su į dvirpasmišką padėtį pateukiaisi ūkininkais:
"Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) patikslins suartų pievų žemėlapį ir kartu su Žemės ūkio ministerija įvertins netipinius atvejus, kai prašymai atkurti išartas daugiametes pievas ūkininkams buvo pateikti galimai nepagrįstai. Tai paaiškėjo Žemės ūkio rūmų surengtoje nuotolinėje konsultacijoje dėl pievų atkūrimo, kurioje dalyvavo beveik tūkstantis ūkininkų.
„Išartų pievų žemėlapyje yra netikslumų, kuriuos reikia ištaisyti, taip pat iš ūkininkų gauname informacijos apie netipinius atvejus, kai reikalavimas atkurti pievas būtų nelogiškas. Dėl to NMA įpareigojome susisteminti probleminius atvejus ir kartu juos įvertinsime.
Susitikimas su ūkininkais buvo naudingas – susidarėme realesnį vaizdą apie situacijas ir sulaukėme pasiūlymų, kaip jas būtų galima taisyti“, – pastebi žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
NMA praėjusių metų pabaigoje 30 tūkst. ūkininkų išsiuntė laiškus, informuojančius apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas. Laiškų gavėjų sąrašas suformuotas automatiškai, neatsižvelgiant į individualią ūkininkų situaciją – įvertinta tik tai, kad pareiškėjo deklaruotas pievų plotas per pastaruosius dvejus metus sumažėjo.
Šie laiškai buvo bendro informacinio pobūdžio – tokią informaciją NMA privalo ūkininkams pateikti pagal Europos Sąjungos reglamentą, nors galutinio sprendimo, ar reikės atkurti išartas pievas, dar nėra – Lietuva laukia atsakymo iš Europos Komisijos.
NMA paviešintame žemėlapyje nurodyti visi plotai, kur daugiamečių pievų plotų neliko. NMA skaičiavimu, atkurti reikės tik apie pusę ploto, o tai padaryti galima ir nebūtinai ten, kur pievos suartos – tai galima padaryti ir kitame plote arba deklaruojant visiškai naujus pievų plotus.
Visi ūkininkai, kurie anksčiau gavo pranešimus apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas, bus dar kartą informuoti individualiai, ar jiems reikės atkurti pievas, įvertinus visus atvejus ir galimas išimtis.
Skaičiuojama, kad iš 30 tūkst. pareiškėjų, kuriems gali tekti atkurti pievas, pusės prašoma atkurti ne daugiau nei vieną hektarą ploto. To nepadaręs ūkininkas, priklausomai nuo savo suartos daugiamečių pievų dalies, nebegautų naujos žalinimo išmokos tik už neatkurtą plotą (mažiau nei 70 eurų už ha), o tiems, kuriems atkurti reikia daugiau nei 3 ha, dar sumažės visa žalinimo išmoka (ne daugiau kaip 25 proc.).
Nearti daugiamečių pievų visos Europos Sąjungos šalys narės, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo dar nuo 2015 metų. Tai viena iš sąlygų ūkininkams gauti žalinimo išmokas. Jeigu valstybės mastu deklaruojamų pievų plotas, palyginti su 2015 metais, sumažėja daugiau nei 5 proc., valstybė narė privalo pradėti pievų atkūrimo mechanizmą. Taip atsitiko ir Lietuvoje.
Ūkininkai, kuriems kyla klausimų dėl daugiamečių pievų atkūrimo, taip pat – dėl netipinių individualių situacijų, gali kreiptis į NMA trumpuoju numeriu – 1841, paprastu numeriu (8 5) 252 6999 arba užpildžius elektroninę formą www.nma.lt/index.php/susisiekite/10781.
Dažniausiai užduodamus klausimus apie pievų atkūrimą galite rasti čia https://zum.lrv.lt/lt/duk"
Žemės ūkio ministerija parengė informaciją apie pievas:
Kur galiu rasti bendrą informaciją dėl pievų atkūrimo?
Informaciją dėl daugiamečių pievų atkūrimo galite rasti NMA svetainėje, pasinaudoję nuoroda: https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/pievu-atstatymas/40001#res
Čia taip pat yra patalpintas žemėlapis Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapis (arcgis.com). Jame pateikta informacija apie suartus daugiamečių pievų plotus ir ploto dalį, kurią reikėtų atkurti, jei būtų gautas sprendimas iš EK, kad reikia atkurti. Pareiškėjas, žemėlapyje nustatęs (žemėlapyje paiešką galima atlikti didinant mastelį, įvedant konkrečią vietovę), kad suartas plotas yra jo deklaruojamas, gali matyti, koks yra suarto ploto dydis ir kokią suarto ploto dalį reikėtų atkurti.
Kodėl gali reikėti atkurti daugiametes pievas?
Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti daugiametes pievas. Daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negalėjo sumažėti daugiau negu 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu.
Paaiškėjus, kad šiais metais šis santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu dydžiu Lietuvoje, sumažėjo 11,25 proc., suartas pievas privaloma atkurti.
Teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, ūkininkai įsipareigojo daugiamečių pievų nearti, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai pareikalavus – jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo daugiau kaip 5 proc.
Ar jau priimtas sprendimas atkurti daugiametes pievas?
Sprendimo atkurti daugiametes pievas dar nėra. Žemės ūkio ministerija gruodžio 15 d. notifikavo Europos Komisijai, kad Lietuvoje daugiamečių pievų plotas sumažėjo daugiau negu leistinais 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu.
Tuo pačiu Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė informaciją apie nedeklaruotų pievų plotus, gyvulių skaičiaus mažėjimą ir kitų argumentų, kodėl atkurti suartų pievų plotų nereikėtų. Europos Komisija šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą. Tik tada paaiškės, ar ūkininkams atsiras prievolė atkurti pievas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra yra įpareigota informuoti ūkininkus apie susidariusią situaciją dar šiemet. Šiuo metu ūkininkams yra išsiųsti pranešimai apie tai, kokį pievų plotą konkrečiai kiekvienas iš jų turėtų atkurti, jeigu Europos Komisija priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą. Apie tai, ar reikės atkurti pievas, ar ne, ūkininkai bus informuoti iki vasario 28 d.
Ar visiems ūkininkams tektų prievolė atkurti daugiametes pievas?
Pareiga suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais numatyta tiems ūkininkams, kurie per pastaruosius dvejus metus pertvarkė daugiametes ganyklas arba daugiamečiais žolynais užsėtą žemę į kitos paskirties žemę.
Preliminariai tokia prievolė gali atsirasti maždaug 30 tūkst. ūkininkų.
Kokią suarto daugiamečių pievų ploto dalį reikėtų atkurti?
Atsiradus prievolei atkurti pievas būtų taikomas proporcingumo principas – visi, per paskutiniuosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę jų dalį.
Kiekvienas pareiškėjas turėtų atkurti 53 proc. suarto ploto. Pavyzdžiui, jeigu pareiškėjas suarė 20 ha, jis turėtų atkurti 53 proc. šio suarto ploto, t. y. 10,6 ha plotą. Šį plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje arba kitame žemės plote, kuris anksčiau nebuvo deklaruotas kaip daugiametė pieva arba išvis nedalyvavo deklaravimo sistemoje.
Iki kada reikės atstatyti pievą?
Atsiradus prievolei, daugiamečių pievų plotą reikėtų atkurti iki savo paraiškos pateikimo dienos, o ne iki bendro paraiškų rinkimo laikotarpio pradžios.
Kaip turėsiu informuoti NMA apie atkurtą pievą?
Pareiškėjas iki kitų metų rugpjūčio 1 d. mobiliąja programėle „NMA agro“ turės pateikti atkurtų pievų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi atkurtos daugiametės pievos ir bendras lauko vaizdas.
Kaip galima atkurti daugiametes pievas?
Atkuriant pievas, turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės pasėlio kodu AGP. Pažymėtina, kad atkurtų plotų arti negalima. Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.
Kokią suarto daugiamečių pievų ploto dalį reikia atkurti?
Kiekvienas pareiškėjas turi atkuri 53 proc. suarto ploto. Pvz., jeigu pareiškėjas suarė 20 ha, jis turėtų atkurti 53 proc. šio suarto ploto, t. y. 10,6 ha plotą. Šį plotą gali atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje.
Kokios yra numatytos daugiametės pievos atkūrimo išimtys?
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo 11 p. nurodyta, kad daugiametės pievos atkūrimo reikalavimas netaikomas, kai:
– daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į kontrolinį žemės sklypą bl1 (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė);
– valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais;
– pagal reikalavimus daugiametės pievos apsodinamos mišku, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius;
– daugiametės pievos buvo suartos ir pakeistos į kitos rūšies pasėlius (pavyzdžiui, ariamąją žemę, sodus arba uogynus), kurie yra sertifikuoti ekologinei gamybai pagal ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro įsakymu, nuostatas, einamaisiais metais yra deklaruotos ekologinio ūkio.
Kokios sankcijos būtų taikomos neatkūrus nustatyto daugiamečių pievų ploto?
Žalinimo išmokos nemokėjimas už neatkurtą plotą bei papildoma administracinė nuobauda, kurios maksimalus dydis gali sudaryti 25 proc. visos žalinimo išmokos.
Jei ūkininkas neatkurs daugiametės pievos, ar galės tame plote deklaruoti kitus augalus?
Taip, tačiau bus taikomos sankcijos žalinimo išmokai.
Kokioje vietoje galima atkurti daugiametes pievas?
Pagal Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašą plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame valdoje. Taigi, plotui atkurti galite naudoti ir anksčiau deklaruotus, ir nedeklaruotus plotus, kurie žemės ūkio naudmenų sluoksnyje nėra nustatyti kaip daugiametė pieva ar ganykla.
Atkuriant pievas turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės. Atkurtų pievų plotų arti negalima.
Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.
Kodėl reikalinga atkurti daugiamete pievas kurios buvo suartos prieš 2 metus, o ne prieš 5 metus?
Tai yra EK reglamento Nr. 639/2014 44 nuostata, taikoma visoms šalims narėms. Reglamente nurodoma, kad valstybė narė turi pareigą reikalauti atstatyti suartų pievų plotus tų ūkininkų, kurie, remiantis per ankstesnius dvejus kalendorinius metus pateiktomis paraiškomis, disponuoja žemės ūkio paskirties žemės plotais, kurie iš daugiamečių žolynų arba daugiametės ganyklos žemės buvo paversti kitos paskirties plotais.
Jeigu Europos Komisija priims sprendimą, kad daugiametės pievos Lietuvoje turi būti atkurtos, tai pareiškėjai galės padaryti bet kuriame savo valdos plote, kad Lietuvos mastu kitais metais nebūtų viršyta didžiausia leistina daugiamečių pievų sumažėjimo riba.
Kas yra laikoma daugiamete pieva?
Pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus neariamas penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti.
Jeigu ūkininkas vieną pievą išarė grūdams, o kitoje vietoje tokį pat plotą atsėjo, ar tai bus laikoma tinkamu pievos atstatymo reikalavimo įvykdymu?
Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.
Kur kreiptis norint atkurti pievas ir susidūrus su netipinėmis situacijomis?
Per pastaruosius dvejus metus daugiametes pievas ar ganyklas suarę ūkininkai ir dabar norintys jas atkurti, gali susidurti su įvairiomis netipinėmis situacijomis. Žemės ūkio ministerija ieškos galimybių taikyti išimtis tokiais išskirtiniais atvejais. Todėl prašome informaciją apie savo konkretų atvejį siųsti čia. Tokie atvejai bus nedelsiant nagrinėjami, o apie sprendimus iš karto informuosime.
