Kęstutis Navickas Seime sakė, kad dėl daugybės pakeitimų reikės perprogramuoti daugybę informacinių sistemų, tačiau deklaravimo pradžia įvyks kaip ir numatyta balandžio 17 d.
Šiandien, prieš ministro atsakymus Seime, ūkininkai Šakiuose į kelius išvarė apie 70 technikos vienetų ir įvardino savo reikalavimus. Plačiau apie piketą čia.
„Šiais metais GAAB (Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai red. past.) yra taikoma daugybė išimčių – negamybiniams plotams, dirvožemiui. Jei bus trikdžių, juos bus galima spręsti. Pasižiūrėjus į statistiką, Lietuvoje aplinkosauginiai reikalavimai nėra didesni nei kitose ES šalyse, nors tuo esame kaltinami ir kartais susidaro įspūdis, kad taip ir yra“, – sako K. Navickas ir tikina, kad gamybinėms ekoschemomis skirta virš 80 proc. finansavimo, likusios negamybinėms.
Be to, pasak K. Navicko, už kai kurias aplinkosaugines priemones, pavyzdžiui, Vokietijoje yra numačiusi kur kas mažesnes išmokas nei bus mokamos mus. Kai kurie reikalavimai, numatyti Strateginiame plane, EK jau pateikti peržiūrai, kad būtų pataisyti pertekliniai reikalavimai.
Deklaravimo pristatymas vyksta praktiškai visose savivaldybėse. Visą deklaravimo laikotarpį veiks pagalbos linija, sklypus prasidėjus deklaravimo pradžiai bus galima pateikti pilnai įbraižytus plotus. Be to, lyginant su pernai metais, nuo 1 iki 2 hektarų padidinti vadinamieji tolerancijos plotai, kad būtų lengviau deklaruoti įsiterpusius sklypus, servitutinius kelius.
„Kitas klausimas pieno krizė. Šiandien paskutinė diena, kai galima pateikti pastabas dėl nacionalinės pagalbos skirstant 8 milijonus eurų. Pastabų daug, nors ir ne į visas galime atsižvelgti. Pagrindinės pastabos dvi. Viena, kad turime atsižvelgti į produktyvumo rodiklius. Bėda ta, kad duomenys renkami tik pagal du kainos parametrus ir nėra išskaidomi priedai bei priemokos. Reikėtų kiekvieną paraišką vertinti individualiai ir administraciškai tai sunkiai suvaldoma.
Kita pastaba dėl kooperatyvų, kurių nariams numatytos didesnės išmokos, nors kooperatyvai nėra gamintojai, o išmoką galime teikti tik tiesiogiai ūkininkams. Dar viena pastaba dėl ekologinių ūkių pieno, nors mūsų valdomuose duomenyse tai nėra išskirta ir reikės „išrinkti rankiniu būdu“, – apie pieno krizės sprendimą pasakojo K. Navickas.
Kalbant apie paramą iš EK, kovo 30 d. priimtas sprendimas skirti paramą Italijai dėl paukščių gripo ir Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos pasienio teritorijai dėl karo Ukrainai. Lietuviai prašė paramos pieno sektoriui, bet negavo. Komisija, pasak ministro, ruošią antrą paketą ir K. Navickas viliasi, kad šį kartą EK į mūsų prašymus atsižvelgs ir viliasi palankaus sprendimo.
K. Navickas primena, kad 2017 m. priimta pieno strategija, pagal kurią gamybą reikia padidinti iki 3 mln. t per metus, tačiau lėšų tam neskirta. Dabar parama modernizavimui ir ūkių plėtrai skirta. Be to, iki nulio sumažintas pelningumo kriterijus ir taip sudarytos palankesnės sąlygos ūkiams. Didesnė parama bus skirta kooperatyvams.
Viktoras Fiodorovas klausė dėl ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pasitikėjimo ministru ir siūlė čia pat pasitikrinti pasitikėjimą ir surengti balsavimą Seime.
„Kai pradėjau darbą pasitikėjimo buvo gerokai mažiau. Paskutiniu metu aktyviai dirbau su visomis asocijuotomis struktūromis. Natūralu, kad su Žaliuoju kursu susijusios priemonės erzina ūkininkus, jos naujos ir jų daug. Tačiau pavyko susitikinėjant su ūkininkais „pravažiuoti“ visą Lietuvą ir santykiai su ūkininkais pagerėjo. Jei kai kurių asociacijų vadovų gyvenimo tikslas mane atstatydinti, aš šių nuostatų nepakeisiu“, – šypsodamasis sakė K. Navickas.
Ministras sakė, kad dėl karo Ukrainoje netikėtai sumažėjo ekologiško maisto vartojimas ir jis krito ir ES šalyse senbuvėse. Tai signalas, kad vartotojai nėra ištikimi idealams.
Kęstutis Vilkauskas klausė dėl paramos ES lėšomis ir ar parama nebuvo gauta, nes ministerija atleido buvusį atašė Rolandą Taraškevičių. Kodėl Estija pieno sektoriui gauna 120 mln. eurų, o mes tik 20 mln. eurų. K. Navickas sakė, kad neturi tokių duomenų. O paramos negavome ne tik mes, bet ir latviai, nors, jie atašė nekeitė. Diplomatiniais kanalais dirbama toliau.
Aidas Gedvilas klausė, kokia pieno ūkių ateitis, nors per paskutinius metus likviduota virš 16 proc. tokių ūkių, ar valstybė neturėtų įsikišti ir sureguliuoti rinką, kaip padarė lenkai. K. Navickas atsakė, kad lenkai paramos pieno sektoriui negavo, jie kovoja dėl javų kainų, kurios nedžiugina ir mūsų ūkininkų. Sunkumų pas mus gali patirti ūkiai, kurie ypatingai aukštomis kainomis rudenį pirko trąšas. Kalbant apie pieno kainas, Lenkijoje kur kas stipresnė kooperacija ir jie per savišalpą gali geriau valdyti padėtį krizių metu. Kalbant apie ateitį projektuojame paramos priemones, tačiau yra bėda, kurios negalime pakeisti – tai demografija, kuri kaime labai bloga. Tai vienas iš pagrindinių iššūkių.
Juozas Baublys sakė, kad paramos taisyklės ūkininkams sunkiai suprantamos ir jis baiminasi, kad labiausiai nukentės smulkūs ūkininkai. Jis klausė, ar bus kas nors keičiama, jei daug ūkininkų liktų tik su bazine išmoka.
„Dedame visas pastangas, kad taip nenutiktų. Tai ir pagalbos linija. Mokymai savivaldybių specialistams. Visos galimybės bus deklaruoti su mūsų pagalba. Mes puikiai žinome, kiek yra privalomųjų reikalavimų ir kiek jų reikia įgyvendinti, kad nebūtų nuoskaitų. Kaip jau sakiau, mes daugiau lėšų skiriame gamybinėms priemonėms, tačiau galima peržiūrėti įkainius ir prioritetus. Po šito deklaravimo tai bus galima padaryta. Tačiau matome, kad bendrus principus ūkininkai žino, detales pamatysime per patį deklaravimą“, – dėliojo K. Navickas.
