Daugiamečių pievų tragedija – koks kurio ministro „indėlis”

Traktoriams užplūdus Vilniaus Gedimino prospektą net užkietėję hipsteriai išgirdo terminą „daugiametės pievos“ (nepainioti su „natūraliomis pievomis“ – tai kita problema, kuruojama kitos ministerijos), nes jų atstatymo tvarkos pakeitimai buvo įrašyti pirmuoju punktu šešiuose žemdirbių reikalavimuose.

Reikalavimų esmė paprasta – pakeisti įsipareigojimus Europos Komisijai, kuriuos prisiėmė Lietuva, siekdama išsaugoti daugiametes pievas. Jų dėl įvairių priežasčių netikėtai padaugėjo prieš keletą metų ir buvo užfiksuotas, kaip referencinis – tai yra toks, kokio mes laikysimės – skaičius praktiškai rekordinis dydis. Dabar, nykstant gyvulininkystei, tiek pievų ūkininkams tiesiog nereikia, tačiau pagal reikalavimus ten turi augti žolė, o ne rapsai ar kviečiai.

Kalbant paprasčiau, tuo metu vyko vadinamasis žalinimas – tinkamai deklaravus pasėlius buvo galima gauti papildomų eurų. Ar ten liūliuoja kviečiai, ar daugiametėse pievose čiulba paukšteliai niekas realiai netikrino. Eurai liejosi laisvai. Įvairiais skaičiavimais – paprašyta patikslinti Žemės ūkio ministerija atsako, kad „tiksliai įvertinti sunku“ – tam išleista nuo 800 iki 1,2 mlrd. eurų.

Palyginimui, latviai, kurių ūkininkai taip pat ruošiasi protestams, neturi bėdų dėl pievų ir tas klausimas reikalavimų sąraše net nekeliamas.