Apie Bulgarijos elektros krizę rašė ir Lietuvos žiniasklaida – ji pabrėžė, kad varganai gyvenančius šios šalies gyventojus ištiko šokas, kai jie staiga gavo 100, 200 ir dar daugiau procentų didesnes sąskaitas už suvartotą elektrą. Prasidėjo protestų akcijos, žmonės reikalavo, kad valdžia sutramdytų skirstomuosius tinklus, kurie – koks sutapimas! – pasidvigubino pelną. Kaip praneša „Reuters“, Bulgarijos ministras pirmininkas Bojko Borisovas, bandydamas raminti žmones, atleido finansų ministrą – pirmiausia jį apkaltino tuo, kad nesugeba sumažinti elektros kainų ir tinkamai nekontroliuoja užsienio bendrovių, Bulgarijoje užsiimančių elektros tiekimu ir skirstymu. Tai nepadėjo, masiniai protestai Sofijoje ir kituose miestuose baigėsi kruvinai – policija panaudojo jėgą.
Ministras pirmininkas B. Borisovas nusprendė atsistatydinti, bet prieš tai patetiškai pareiškė: „Mums kiekvienas kraujo lašas – dėmė. Aš negaliu žiūrėti, kaip parlamentas aptvertas apsauginėmis tvoromis. Apsisaugoti nuo liaudies nėra mūsų tikslas. Valdžią mums suteikė liaudis ir aš ją jai grąžinu.“ Krizės įkarštyje suformuota vadinamoji technokratų vyriausybė, kuri dirbs iki parlamento rinkimų. Rinkimai turi vykti vasarą, bet gali būti, kad juos paankstins.
O kaip su elektra? Valdžios sprendimu nuo kovo 5 d. buitiniams vartotojams kainos sumažintos vidutiniškai 6–7 procentais. Be to, kaip pranešė Bulgarijos radijas, skubos tvarka imta peržiūrėti elektros gamybos kvotas, mažinama dalis, gaminama labai brangiose akmens anglimi kūrenamose elektrinėse, ir ieškoma pigesnių energijos šaltinių. Taip pat sustabdyta Čekijos bendrovės ČEZ veiklos licencija – ši įmonė tapo viena ryškiausių elektros skandalo dalyvių. Ir nors pačius čekus šokiravo jos deklaruotas pelnas (apie 1,5 mlrd. eurų), sukauptas iš veiklos Čekijoje, Bulgarijoje ir Rytų Europos valstybėse, bulgarų sprendimą jie apskundė Briuseliui. Deja, nieko nepešė.
Elektros krizė Bulgarijoje apnuogino kelias didžiausias šios šalies problemas. Pirma, energetinio skurdo padėtis nėra vien skambūs žodžiai – šalis, kurioje nėra tinkamai veikiančios saugios ir finansiškai nežudančios sistemos, visuomet balansuos ties vienokio ar kitokio nestabilumo riba. Netikėtai, atrodytų, lygioje vietoje, šokteli kainos ir kyla rimta politinė krizė. Antra, net ir vienoje srityje drastiškai padidinus kainas, iškart kyla klausimas, ar yra iš ko susimokėti. Ilgai nespręstos struktūrinės ekonomikos problemos parodė kaip ant delno: Bulgarija iš tiesų yra viena biedniausių ES valstybių su gana liūdna artimiausios ateities perspektyva.
Sudužusių lūkesčių skausmas
Bulgarijos ekonominė plėtra iš tikrųjų niekada nepriminė tigro šuolio (tuo mes jau didžiavomės ir galbūt didžiuosimės ateityje). Atsikračiusi socialistinio jungo, Sofija ilgokai kapstėsi ir išgyveno ne vieną rimtą sukrėtimą. Pavyzdžiui, 1996 m. infliacija šalyje siekė 311 proc., net įsikišo Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas, buvo planuojamos ir pamažu įgyvendinamos reformos, tokios kaip privatizavimas (daug kur, deja, buvo drastiškai perlenkta lazda), žemės rinkos optimizavimas, socialinės politikos pertvarka, kovos su korupcija griežtinimas. Ir tik 2002 m. Bulgarijai buvo suteiktas laisvosios rinkos ekonomikos statusas. Šalis pradėjo siekti narystės ES, toliau vykdė struktūrines ir teisines reformas.
Prie Bendrijos Sofija prisijungė 2007 metais. Ekonominių problemų ir nestabilumo iškankinti bulgarai dėjo pernelyg daug vilčių, kad dabar tai jau gyvenimas pagerės, kad visai netrukus jų gyvenimo standartai pasieks ES vidurkį arba bus dar geriau. Deja, narystės ES pradžia sutapo ne su kuo nors kitu, o su didžiąja pasauline ekonomine krize. Vos tik pradėjusios tekėti užsienio investicijos pristabdė greitį, Balkanų ir Graikijos kaimynystė sukūrė nors ir iracionalią, bet vis dėlto stiprią baimę, kad liga išplis ir į Bulgariją. 2009 m. Bulgarijos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 5,5 proc., pramonės gamyba smuko 14 proc., eksportas į ES šalis ėmė mažėti, ekonomika sustingo. 2010 m. iš nuosmukio išsikapstyti pavyko, bet augimas užfiksuotas labai minimalus – 0,2 procento. 2011 m. – 1,2 proc., pernai Bulgarijos ekonomika augo ne ką daugiau.
Bulgarijos atviros visuomenės instituto ekonomikos analitikas Georgi Angelovas pripažįsta: Bulgarijos ekonomika labai priklauso nuo padėties ES šalių, ypač euro zonos, rinkose. Jos sunkiai kapstosi iš krizės, drastiškai didinti eksportą į šias šalis kone nėra galimybių. Jau dabar bulgarai eksportuoja trečdaliu daugiau nei prieš įstodami į ES. Problema – neįtikėtinai mažas vartojimas šalies viduje ir šešėlinė ekonomika. Mažmeninės kainos krinta, bet bulgarai daugiau neperka. Nedarbas auga, atlyginimai stagnuoja, jaunimas emigruoja. Demografinė situacija gana prasta: 2013 m. Bulgarijoje gyveno tiek pat žmonių, kaip ir 1952-aisiais. Dar 2009 m. „Eurostat“ Bulgariją priskyrė prie pigiausių ES valstybių. Gyvenimas joje buvo beveik dvigubai pigesnis nei ES vidurkis. Todėl tikru socialiniu košmaru ir tapo sąskaitos už elektrą – jos viršijo ne tik pensijų dydį, bet ir vidutinį atlyginimą, kuris didžiuosiuose šalies miestuose siekia 350–500 eurų.
Ko tikėtis ir ką daryti?
O štai Europos Komisijos prognozė Bulgarijai 2013–2014 m. – galbūt ekonomika ūgtelės ir iki 2 procentų. Nedarbas nedidės (liks ties 12 proc. riba). Žvelgiant iš lietuviškos perspektyvos, tai labai nedaug, tačiau turėkime omenyje, kad greta kaimynės Graikijos Bulgarija neatrodo taip beviltiškai. Čia vertėtų pridėti vieną svarbią detalę – bulgarai nededa didelių vilčių į tai, kad valstybė jiems ką nors būtinai duos, ir sukasi, kaip išmano. Taip yra dėl turizmo sektoriaus, kuris sukuria didelę dalį šalies BVP, nors nemažai gaunamų pajamų sukasi šešėlyje.
Nepaisant senų tradicijų (anot legendos, sveikatos pasitaisyti į dabartinę Bulgarijos teritoriją vykdavo romėnai), iš esmės tik pastarąjį dešimtmetį turizmas Bulgarijoje ėmė įgauti civilizuotos ir tarptautinius standartus atitinkančios industrijos bruožų. Nuo 2000-ųjų per metus iš to bulgarai gauna daugiau nei 1 mlrd. eurų pajamų. Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 1995–2010 m. atvykstamojo turizmo Bulgarijoje mastas išaugo dvigubai – nuo 3,4 mln. iki daugiau nei 6 mln. žmonių. Tikimasi, kad ilgainiui pagal turizmo mastą šalis pasivys Portugaliją. Įdomus faktas: Bulgarija yra antra pasaulyje po Islandijos pagal mineralinių šaltinių skaičių ir tai sudaro labai palankias sąlygas plėtoti SPA turizmą. Šalies Ekonomikos, energetikos ir turizmo ministerijos duomenimis, per 70 proc. atvykstančių turistų naudojasi būtent tokiomis sveikatinimosi ir poilsio paslaugomis. Taip pat įdomu tai, jog pastaraisiais metais į Bulgariją atvykstančių turistų vis didesnę dalį sudaro nuo krizės kenčiantys graikai – tai tik patvirtina aplinkybę, jog Bulgarija yra išties nebrangi šalis.
Vienaip ar kitaip, bulgarams būtina ir patiems pradėti daugiau vartoti. Europos Komisijos tikinimu, tai bene vienintelis galimas variklis, užkursiantis šalies ekonomiką. Bet didesniam vartotojų optimizmui reikia gerų naujienų ir... nuobodulio politiniame gyvenime. Nes būtent politiniai sukrėtimai, pradedant triukšmingu vyriausybės atsistatydinimu ir baigiant karštais rinkimais, pasinaudojant nuskriaustos liaudies ašarų šluostymu, ekonomikai niekuomet nieko gero neatnešdavo.
Tuo metu, kai reikia įsibėgėti ir palaikyti politinius projektus, šalies politikai pradeda pataikauti rinkėjams. Dar net nenuaidėjus elektros krizei, bet prisimindami, kad artėja rinkimai, bulgarų parlamentarai patvirtino labai optimistinį valstybės biudžetą 2013 m., faktiškai iš lubų suplanavo 900 mln. eurų daugiau pajamų nei 2012 metais. Didelė dalis šios sumos – beveik 400 mln. eurų – numatyta socialinei sričiai. Bet įdomiausia tai, jog Bulgarijoje tikrai nebus didinami mokesčiai (jie gana maži, nes būtent taip siekiama pritraukti daugiau užsienio investicijų), tiesiog bus stengiamasi jų daugiau surinkti esant tai pačiai bazei. Po šia formuluote slepiasi ir troškimas mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, ir viltis, kad bulgarai ims daugiau vartoti ir bus gauta daugiau pajamų iš vartojimo mokesčių (pridėtinės vertės ir akcizų). Tuo pat metu norima žūtbūt laikytis fiskalinės drausmės ir neleisti biudžeto deficitui perlipti 1,3 proc. ribos. Šio koperfildiško uždavinio nereikėtų spręsti, jeigu ne pažadas kovoti su skurdu ir labiau globoti socialiai jautriausius visuomenės sluoksnius. Šiuo tikslu nuo sausio 1 d. minimalus atlyginimas padidintas nuo 290 iki 310 levų (1 euras – 1,9487 levo), o nuo balandžio numatyta didinti ir pensijas.
Viešumoje perspėjama, kad reikia stabdyti populizmo arklius, nes nepamatuotos valstybės išlaidos (visų pirma, didinant socialinę paramą, auginant pensijas ir pan.) gali papjauti ekonomiką: didės valstybės skola, mažės fiskalinis rezervas – ir vėl reikės kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą. O tai jau smūgis šalies įvaizdžiui (na, galima ginčytis – Latvija įrodė, kad gali būti ir kitaip), brangs skolinimasis, pradės bėgti investicijos. Taigi, kad ir kaip suksi, Bulgarijai, kaip ir kitoms trapios ekonomikos šalims, svarbiausia yra žūtbūt išlaikyti finansinį stabilumą. O tai nelengva, kai rinkimai ant nosies ir reikia žadėti, o gal ir daryti ką nors stebuklingo.
Na, ir pabaigai – tiesiog linksmai liūdna istorija, labai taikliai iliustruojanti bulgariško gyvenimo paradoksus. Nesugebėjęs apmokėti pateiktos beveik 5,3 tūkst. litų (3 tūkst. levų) sąskaitos už elektrą, Plovdivo miesto metropolitas Nikolajus nutarė aukcione parduoti savo auksinį „Rolex“ laikrodį. Pradinė kaina siekė apie 20 tūkst. litų, tad tėvelio prabangaus laikrodžio taip niekas ir nenupirko. Nusprendęs paaukoti savo laikrodį bažnyčios reikmėms, metropolitas pareiškė: „Geriau eisiu į dangų be laikrodžio negu į pragarą jį turėdamas.“ Galima buvo žavėtis dvasininko kilnumu, bet spauda tik nusistebėjo, iš kur tėvelis gavo auksinį roleksą ir kam jam jo reikia, kai parapijiečiai greitai namuose šventraštį skaitys pasišviesdami balanomis...
Komentaras
Inga Aukštuolytė, „Tez tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė
Pastaruoju metu Bulgarija tampa vis populiaresne lietuvių atostogų kryptimi. Mūsų specialistų skaičiavimu, bendras augimas šiais metais turėtų sudaryti 25–30 proc., palyginti su ankstesniais metais. Jau pardavėme beveik trečdalį visų planuojamų kelionių į šią šalį, nors vasaros sezonas dar nė neprasidėjo.
Lietuviams Bulgarija yra nauja atostogų kryptis, nors iš esmės tai joks didžiulis atradimas: tai Europos Sąjungos šalis, skrydis trunka neilgai, turistams siūlomi atnaujinti seni ar naujos statybos geros kokybės viešbučiai, gausu pasilinksminimo vietų, barų, naktinių klubų, gerų restoranų ir, be abejonės, graži gamta, puikus klimatas. Vienas svarbiausių momentų – Bulgarija vis dar yra gana pigi, tad prieinama net patiems taupiausiems. Vidutinė kelionės į Bulgariją kaina yra apie 1 500 litų asmeniui.
Ir ne tik lietuviai džiaugiasi naujai atrasta atostogų kryptimi. Bulgarijos kurortais, tiesa, jau ne pirmus metus, mėgaujasi ir italai, vokiečiai, britai, skandinavai. Nuolat didėjančius turistų iš Europos srautus lemia žemos kainos, saugi ir patogi aplinka, kokybiškos paslaugos.
Bulgarijos kurortai sistemingai auga. Prie Juodosios jūros statoma naujų viešbučių, gyvenamųjų namų, didėja nekilnojamojo turto rinka. Pritraukiama vis gausesnių investicijų iš užsienio. Ši šalis dėl žemesnės kainos ir puikios kokybės vis dažniau renkamasi ne tik atostogoms, bet ir verslo renginiams, konferencijoms. Bulgariją pamėgo ir lietuvių šeimos – jos sudaro apie 30 proc. viso turistų srauto šia kryptimi.
Augančias Bulgarijos turizmo galimybes įvertino pasaulyje puikiai žinomi viešbučių tinklai. Viename populiariausių kurortų – Auksinėse Kopose – įsikūręs prabangus viešbutis „DoubleTree by Hilton“ svečiams siūlo visus „Hilton“ grupės kokybės standartus. Šioje šalyje kelis keturių ir penkių žvaigždučių viešbučius turi ir „Melia Hotels International“ – jie taip pat siūlo aukščiausią kokybę.
