– Da, – atsiliepė į L.T. telefono skambutį.
– Laba diena, – prisistačiau. – Ar galiu su jumis kalbėti lietuviškai?
– Net. Ja neponimaju po litovski. Esli možno, po ruski. (Ne, nesuprantu lietuviškai. Rusiškai, jei galima.)
– Ar nebus sunku bendrauti su rinkėjais, kurie kalbės tik lietuviškai? – klausinėjau jau rusiškai.
– Ja zapisalsia na kursy litovskogo jazyka. (Užsirašiau į lietuvių kalbos kursus.)
– Ar seniai gyvenate Lietuvoje?
– S vosemdesiat pervogo goda. (Nuo 1981 metų.)
Kalbų maišalynė
Su Marina Kurochkina, taip pat pagal Lietuvos rusų sąjungos sąrašą kandidatuojančia į Visagino savivaldybės tarybą, sekėsi kiek geriau. Kalbėjomės lietuvių ir rusų kalbų maišalyne.
– Da, – atsiliepė telefonu ponia Marina.
– Laba diena, ar galiu kalbėti lietuviškai?
– Laba diena. Geriausia rusiškai. O jūs kur skambinsite? Kuda zvonite? – teiravosi dviem kalbomis.
– Poniai Marinai.
– Marina Kuročkina.
– Esate kandidatė į Visagino tarybą. Ar nebus sunku, jei teks bendrauti su rinkėjais lietuviškai?
– Mano pavardė, transkripcija? Kuroč... c... haš... Pravilno ja vas poniala? (Ar teisingai supratau?)
Ne, neteisingai. Todėl to paties teko klausti rusiškai. Toliau kalbėjomės pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai.
– Ja pišu i čitaju lučše čem govoriu, – optimistiškai aiškino neturėsianti problemų dėl lietuviškų dokumentų M.Kurochkina. Esą skaito ir rašo geriau nei kalba.
Baigė dvejus kursus
– Zdravstvuite. Ne, lietuviškai nesuprantu. Govorite po ruski, – iškart paprašė kalbėti rusiškai ir visaginietis Vyacheslavas Surkovas, taip pat Lietuvos rusų sąjungos kandidatas.
– Ar tai, kad nekalbate lietuviškai, nebus kliūtis jums dirbant taryboje? – teko klausinėti rusiškai.
– Net, ne budet prepiatstvijem nikakim. (Jokia kliūtis.)
– Ar seniai gyvenate Lietuvoje?
– Dvadcat s lišnim let. Kogda rabotal sredi litovcev, ja ich prekrasno ponimal. Seičas rabotaju sredi ruskich. Chotia dvaždy zakončil kursy litovskogo jazyka. No čto s etogo? (Daugiau kaip dvidešimt metų. Dirbau su lietuviais, juos puikiai suprasdavau. Dabar dirbu tarp rusų. Du kartus baigiau lietuvių kalbos kursus. Bet kas iš to?).
Atsisveikindamas V.Surkovas žadėjo ginti ir lietuvių teises: tų, „kotoryje ne mogut postojatj za sebia”. Ir galbūt kandidatuoti į Seimą, kai Lietuvos įstatymai bus dar liberalesni.
Neturi pilietybės
Svetlana Bolja, taip pat pasirengusi šturmuoti Visagino tarybą pagal Lietuvos rusų sąjungos sąrašą, į pasisveikinimą atsakė lietuviškai. Bet kalbėtis paprašė rusiškai, nors Lietuvoje gyvena nuo 1981-ųjų.
– Bet juk lietuviškai suprantate?
– Man labai sunku...
– Kodėl ryžotės kandidatuoti?
– Pojavilas takaja vozmožnostj cebia realizovatj. (Atsirado galimybė save realizuoti.)
– Lietuvos pilietybės nenorėjote?
– Doč učitsa v Peterbuge, prichoditsia ezdit. Bolše y menia tam kornei uže ne ostalos. Esli ona soberiotsia siuda, togda budu meniat graždanstvo. (Dukra mokosi Petreburge, važinėju. O daugiau ten (Rusijoje) nieko nebeturiu. Jei ji grįš, keisiu pilietybę.)
Vienintelis pagal Rusų sąjungos sąrašus į Vilniaus tarybą kandidatuojantis Jakovas Krinitskiyus, nors Lietuvos pilietybės ir neturi, kantriai laužė liežuvį, kalbėdamasis su L.T. lietuviškai. Su akcentu, bet išsisuko neblogai. Panašiai kaip L.T. su rusakalbiais pašnekovais.