Prof. urologas B. Dainys: per savo karjerą esu matęs daug (interviu)

 (22)
Profesorius, habilituotas medicinos mokslų daktaras, urologas-nefrologas Balys Dainys per savo gyvenimą yra matęs daug. Taip pat yra dirbęs kraujagyslių, širdies bei pilvo chirurgijos srityse.
Profesorius Balys Dainys
Profesorius Balys Dainys
© DELFI

Vieno išradimo autorius bei 1970 metais atlikęs pirmąją Lietuvoje inksto persodinimo operaciją, profesorius gali pasigirti ir savo rašytojo gyslele - parašė keletą knygų bei įvairių straipsnių, medicinine, vyrams aktualia tematika.

- Papasakokite daugiau apie save. Kaip nusprendėte pasukti medicinos mokslo keliu ir pasirinkti urologiją?

Gimiau visiškame Lietuvos užkampyje, Zarasų rajone, Skeldų kaime. Mano gimtinėje buvo žinomos tik dvi profesijos - inžinierius ir gydytojas. Pasirinkau gydytojo specialybę, nes norėjau persikelti į Vilnių. Į urologiją mane pastūmėjo profesorius A. Marcinkevičius, kai katedroje, kurioje studijų metais dirbau, Jis man pasakė: “Dainį, sodink inkstus!” Ką gi - “taip liepė bosas”, o tada prasidėjo įvairiausi eksperimentai ir pirmi žingsniai urologijoje.

- Urologija buvo populiarus medicinos studentų pasirinkimas anuomet?

Ankščiau urologiniai ligoniai buvo patys sunkiausi. Inkstų transplantacija buvo kraštutinė priemonė - dauguma ligonių to neištverdavo. Dializės centras Vilniuje buvo vienas - Antakalnyje, o pacientai tiesiog gyvendavo ligoninėje, nes gydymo rezultatai buvo itin prasti. Niekas nenorėjo imtis šio sudėtingo darbo. Pamenu, kai vienas studentas, kuriam pasiūlė urologo specializaciją, pasakė: “Aš šlapimo gydytoju nebūsiu”. Prestižinės tuomet buvo kraujagyslių, širdies, pilvo chirurgija, kardiologija, bet tikrai ne urologija.

Pamenu, kaip vienas studentas, kuriam pasiūlė urologo specializaciją, pasakė: “Aš šlapimo gydytoju nebūsiu”.
Prof. A.Dainys

- Kokia buvo pirmoji Jūsų, kaip urologo, darbo patirtis? Kur pradėjote darbą?

Baigus šešis kursus, buvau įdarbintas šv. Jokūbo ligoninėje. Ten dariau viską: naktį, budėjimų metu, atveždavo sunkius ligonius, lūžusiais kaulais ir kitomis traumomis, o dieną dirbdavau urologijos skyriuje. Pirmoji mano operacija buvo kapšelio vandenė, o po to - prostatos pašalinimas. 1970 metais su kitais chirurgais atlikau inkstų transplantaciją

- Ar galėtumėte palyginti, kokios bėdos vyrus kamuodavo ankščiau, sovietmečiu, ir dabar?

Dažniausiai ankščiau susidurdavo su prostatos hiperplazija, o šiandien - su lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Anuomet, su šiomis ligomis buvo radikaliai kovojama. Pavyzdžiui, diagnozavus vyrui sifilį, tai buvo pranešama teisėsaugai, kuri išaiškindavo su kuo jis turėjo lytinių santykių ir partnerę milicininkai atveždavo į ligoninę, kur porelė buvo priverstinai gydoma. Šiais laikais ypač padaugėjo lytiškai plintančių ligų, mano nuomone - dėl atviros visuomenės.

Neseniai pas mane apsilankė vaikinas, grįžęs iš Pietų Amerikos šalies ir jam diagnozavau sifilį. Ankščiau ši liga buvo reta, o praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota apie 300 sifilio atvejų. Tačiau atsirado ir naujų ligų, kurių anuomet nebuvome girdėję.

Sovietmečiu, diagnozavus vyrui sifilį, apie tai buvo pranešama teisėsaugai, kuri išaiškindavo, su kuo jis turėjo lytinių santykių, ir partnerę milicininkai atveždavo į ligoninę, kur porelė buvo priverstinai gydoma.
Prof. A. Dainys

- Kodėl vyrai bijo kreiptis į urologą? Ar priežastis išliko ta pati?

Sovietmečiu vyrai ateidavo tik tada, kai liga jau trukdė jiems gyventi. Tai pasikeitė. Tačiau dėl esamos situacijos dabar - reikia tarti didelį ačiū moterims, merginoms bei žmonoms. Jos dažnai atveda vyrus už rankos ir netgi dalyvauja pokalbiuose, pastebėdamos ir išsakydamos tokias problemas, kaip potencijos sutrikimai, padažnėjęs šlapinimasis, suprastėjusi sekso kokybė. Taip pat padėkoti reiktų žiniasklaidos priemonėms, šeimos gydytojams, kurie primena vyrams apie savo vyriškumo pasitikrinimo svarbą.

- Kaip keitėsi pacientai ir Jūsų paties darbo metodai pastaraisiais dešimtmečiais ir kaip tai paveikė diagnozės ir gydymo sėkmę? Ankščiau gi vyrai bijodavo kreiptis, mat buvo paplitęs mitas: jeigu urologo kabinete vyrui įvyksta erekcija - gydytojas trenkia liniuote vyrui per penį, ar tai tiesa?

Jeigu mano kabinete, apžiūros metu vyrui įvyktų erekcija - sakyčiau: “Šaunuolis, Tau viskas gerai!” Lyginant praeitį ir šias dienas, medicinoje atsirado begalė naujovių, kurios itin gelbsti diagnozuojant ir gydant ligas. Tai tokie, šiandien atrodytų paprasti įrenginiai kaip ultragarso aparatas, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, kurie leidžia itin tiksliai diagnozuoti ligą. Taip pat atsirado įvairiausių vaistų, tokių kaip visiems žinoma "Viagra", kuri viltį praradusiems vyrams vėl gali leisti visavertiškai mėgautis gyvenimu.


Asmeninio arch. nuotrauka

- Su kokiais iššūkiais susiduriate šiame darbe?

Prieš daugelį metų, man pradėjus dirbti, į Urologijos skyrių atvežė vyrą kruvinomis kelnėmis. Paklausus jo, kas atsitiko, sulaukiau atsakymo: “Ai, nieko”. Numovus jam kelnes, pamatėme, kad vyrui nupjautos sėklidės. Paklausiau, kaip tai įvyko, o vyras atsakė: “Pats nusipjoviau”. “O kur padėjai sėklides?” - “Išmečiau į šiukšliadėžę”...

Neseniai, pas mane apsilankė vyras, kuris kalbėjo: “Pašalinkite man sėklides, jos man trukdo, jos man šlykščios, nenoriu būti vyru”. Tai priminė man tą situaciją, įvykusią prieš daugelį metų. Padėčiau tokiems vyrams, tačiau Lietuvoje galiojantys įstatymai tai draudžia, todėl labai raginčiau imtis iniciatyvos įteisinti lyties keitimo operaciją, nes tokie vyrai, ankščiau ar vėliau patys pasišalins savo sėklides, taip padarydami daug daugiau žalos sau.

- Koks buvo pats netikėčiausia ir neįprasčiausia situacija įvykusi Jūsų karjeroje?

Kartą pas mane atėjo vyras, kuris turėjo apyvarpės ydą, fimozę - dėl kurios neatsismaukia varpos galvutė. Prisipažinsiu, nepaaiškinau jam iki galo ir neskyriau jam daug laiko, todėl pasakiau: “Reiks pjauti”. Jis išsigandęs atsakė: “Bet gydytojau, gal įmanoma be to?”. Atsakiau, kad kito būdo nėra. Jis išsigandęs apsisuko ir išėjo iš kabineto.

Kitą dieną, ryte, pas mane ateina labai išsigandusi moteris, kuri prisistato pastarojo vyro žmona ir sako: “Gydytojau, gal kažkokiu būdu įmanoma to išvengti? Mes juk dar nesame seni žmonės, mums seksas yra svarbu, planuojame turėti vaikų”. Šiek tiek sutrikęs paaiškinau: “Klausykit, juk šalinsime ne Jūsų vyro penį, bet tik tai odą, kuri dengia varpos galvutę”.

Jaučiausi kaltas, kad nepaaiškinau vyrui visos gydymo esmės, todėl šios klaidos daugiau nebekartoju ir raginu kitus gydytojus visada bendrauti su pacientu ir paaiškinti viską iki galo.

- Ko norėtumėte palinkėti Lietuvos vyrams?

Norėčiau palinkėti to, kaip ir kiekvienas gydytojas palinkėtų - sveikatos. Taip pat atsiminkite, kad svarbiausia - nebijoti kreiptis, nes gyvenimas yra toks ir atsitikti gali visko.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Herojai

„Žaisliukui“ - keturiasdešimt: Pierre'as Richardas 1976-aisiais ir šiandien (6)

„Žaisliukui“ - keturiasdešimt: Pierre'as Richardas 1976-aisiais ir šiandien
1976 metais Sovietų Sąjungos kino mėgėjai gavo puikų šansą dirstelėti į kapitalistinį gyvenimo būdą – į kino teatrus atkeliavo prancūzų komedija „Žaisliukas“, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė aktorius Pierre'as Richardas, kuris po filmų „Aukštas blondinas juodu batu“ ir jo tęsinio jau buvo tapęs žvaigžde užsienio filmais nelepinamoje blogio imperijoje.

Devyniolikmečiui matadorui ir vėl nepasisekė (27)

Devyniolikmečiui matadorui ir vėl nepasisekė
Liepos pradžioje Teruelyje (Ispanija) surengta korida baigėsi 31 metų matadoro Victoro Barrio mirtimi – pirmąja per pastaruosius 31 metus. Prieš kelias dienas Malagoje vykusioje koridoje tragiška baigtis vos neištiko devyniolikmečio matadoro Andreso Roca Rey'aus.

Sylvesterio Stallones 70-metį pažymint: negailestinga Rembo statistika (12)

Sylvesterio Stallones 70-metį pažymint: negailestinga Rembo statistika
Liepos mėnesį savo septyniasdešimtmetį paminėjęs Sylvesteris Stallone per savo karjerą suvadino beveik šešiasdešimtyje juostų, tačiau, žinoma, didžiausios sėkmės sulaukė kaip boksininko Rokio ir Vietnamo karo veterano Džono Rembo vaidmenų atlikėjas.

„Matricos” herojus Morfėjus: tada ir dabar (8)

„Matricos” herojus Morfėjus: tada ir dabar
1999-aisiais kino pasaulyje sprogo tikra bomba – pasirodžius pirmajai mokslinės fantastikos trilerio „Matrica“ daliai žiūrovai užplūdo kino teatrus. Neo, Morfėjaus ir Trinity kova su dirbtinėmis mašinomis ir netikru pasauliu pasirodė tokia įkvepianti, jog filmo kūrėjai vos spėjo skaičiuoti dolerius už parduotus bilietus.

Žmogus, kuris jau 40 metų nemiega - mįslė mokslininkams (16)

Žmogus, kuris jau 40 metų nemiega - mįslė mokslininkams
Vietname gyvenantis septyniasdešimtmetis Thai Ngocas arba Hai Ngocas - žmogus, kuris negali užmigti. Vyras sako, kad nemiga jam prasidėjo 1973, kai persirgo karštine. Iš pradžių jis labai dėl to išgyveno ir išbandė visus įmanomus būdus, kad užmigtų, tačiau jam niekaip nepavyko sudėti bluosto, nė vienai minutei.