„Pradėjome galvoti, kaip galėtų atrodyti euro zonos griūtis. Jeigu situacija su euru taip kardinaliai pasikeistų, tuomet visi mes atsidurtume visai kitoje situacijoje. Šalims atsisakius euro, susidursime su didelio masto devalvacija, kuri labai smarkiai pabrangins importuojamus prekių ženklus“, - per interviu antradienį sakė „Diageo Europe“ prezidentas Andrew Morganas.
Automobilių gamintojai, energijos tiekėjai, vartojimo prekių gamintojai ir kitos tarptautinės kompanijos iš visų jėgų stengiasi mažinti riziką, todėl pinigų atsargas bando saugiai investuoti ir griežtai kontroliuoja ne pirmo būtinumo išlaidas. Kompanija „Siemens“ netgi įsteigė savo banką, kuris kartu su Europos centriniu banku saugotų jos pinigus.
Neatidėliotini veiksmai jau ilgą laiką tapę mantra, kurią, į euro zoną įsisukus skolų užkratui, kartoja investuotojai. Tačiau politikai visada labiau domėjosi, kaip laimėti daugiau laiko, o ne imtis konkrečių veiksmų.
Tačiau laikas senka, o investuotojai iš užsienio vis labiau kratosi investicijų euro zonoje. Be to, netyla kalbos apie galimą euro zonos žlugimą.
Ši savaitė daugumai investuotojų itin svarbi, nes Italija, Ispanija, Belgija ir Prancūzija pradės prekybą obligacijomis.
Nemažai rinkos žaidėjų įsitikinę, jog viskas vyks labai paprastai – Europos centrinis bankas iš karto supirks didžiąją dalį minėtųjų valstybių vertybinių popierių. Nepaisant visko, ore tiesiog tvyro nerimas dėl ateities. „Nežinau, kiek dar liko iki vidurnakčio, bet lauke jau dabar nors į akį durk“, - metafora apie pasaulio pabaigos laikrodį nerimą dėl situacijos rinkose išsakė vienas investuotojas.
Kai kurie investuotojai domisi ekspertų patarimais dėl teisinių euro zonos žlugimo pasekmių tarptautiniams verslo sandoriams ir paskolų sutartims. Tuo tarpu smulkūs ir vidutiniai verslai reaguoja žymiai pasyviau ir neskuba teisiškai ruošis blogiausiam scenarijui.
„Rinkos dalyviai ir vis daugiau verslų rengiasi galimam euro zonos žlugimui“, - teigia Briuselyje veikiančios „Bruegel“ ekspertų grupės vadovas Jenas Pisani-Ferry‘s.
„Tačiau vis dėl to sunku galvoti apie tai, kas kol kas nesuvokiama protu, ieškoti išeičių, tačiau kiekvienas racionalus rinkos dalyvis privalo svarstyti tokią galimybę“, - teigia ekspertas.
Kai kurios kompanijos, kurių veikla aprėpia kone visą pasaulį, įsitikinusios, jog euro zonos pabaiga – labai niūri perspektyva, tačiau su ja susitvarkyti tikrai įmanoma.
„Jau atlikome pirmąją preliminarią analizę, kurios metu bandėme išsiaiškinti, kas nutiktų žlugus eurui kaip Portugalijos valiutai. Išvada tokia – pasekmės mūsų verslui nebūtų labai skaudžios, nes daugiausia verčiamės eksportu bei priklausome pasaulinei grupei“, - sako Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen Autoeuropa“ padalinio Portugalijoje finansų skyriaus vadovas Dieteris Hoffmannas.
Kai kurių Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos kompanijų vadovai teigia jau turį planus, kaip elgtis finansinių ir ekonominių neramumų atveju, tačiau dar nežino, kaip elgtųsi žlugus eurui. Anot jų, stabilumui regione kiltų dar didesnė rizika, jeigu paaiškėtų, jog kompanijos galvoja apie blogiausią.
