„Swedbank“ didina įkainius už operacijas grynaisiais

 (757)
Nuo šių metų liepos 1 d. „Swedbank” didina įkainius už grynųjų pinigų operacijas. Banko atstovai teigia, kad kainos auga toms paslaugoms, kurias šiuo metu internetu arba bankomatais galima atlikti pigiau arba iš viso nemokamai.
© A.Stackevič nuotr.

Vietoj internetinių paslaugų įkainių mažinimo, finansų institucija pasirinko kitą kelią – gyventojus vers pamilti internetinę bankininkystę ir bankomatus didindami operacijų grynaisiais pinigais kaštus.

Pensininkams siūlo internetą

Banko išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad klientai banko skyriuose laukiami pasikonsultuoti, o kasdienes paprastas operacijas turėtų atlikti bankomatais ar internetinėje bankininkystėje.

„Swedbank“ duomenimis, kasdien į banko skyrius užsuka apie 14 tūkst. klientų, kuriems reikalinga atlikti paprastas operacijas, o ne gauti finansinę konsultaciją. Tuo metu internetinis bankas kasdien sulaukia 110 tūkst. vartotojų.

Skelbiama, kad padėdami gyventojams atlikti paprastus veiksmus banko darbuotojai sugaišta apie trečdalį savo darbo laiko.

Aktyvesnio internetinės bankininkystės naudojimo „Swedbank“ tikisi ir iš senjorų – jiems pasiūlyta supaprastinta interneto banko versija.

Kartu pranešime pabrėžiama, kad įsigaliojus naujiems įkainiams banko padaliniuose, operacijų kainos elektroniniuose kanaluose išliks tokios pat. Mažinami įkainiai tik už kai kurias operacijas, pavyzdžiui, už kai kuriuos tarptautinius pervedimus užsienio valiuta interneto banke.

Nors už įprastinius pervedimus įkainiai nemažinami, skelbiama, kad pigiau pervedimus internetu galės atlikti įmonės, kur pavedimai daromi per „Bank link“ sistemą.

Nemokamai galės išsiimti mažiau

Nuo liepos 1 d. gyventojai nemokamai galės išsiimti mažiau grynųjų.

Kol kas mokėjimo korteles (Debit Mastercard, Maestro ir VISA Electron) turintys gyventojai nemokamai gali išsiimti iki 5 tūkst. Lt. Nuo didesnės sumos taikomas 0,4 proc. mokestis. Nuo vasaros vidurio mokestį reikės mokėti nuo didesnės nei 2 tūkst. Lt sumos.

Iki šiol „Swedbank“ skyriuose pinigų pervedimas litais, eurais ir doleriais į savo sąskaitą fiziniams asmenims buvo nemokamas. Nuo liepos 1 d. teks mokėti mažiausiai 3 Lt arba 0,05 proc. nuo sumos.

Pinigų įnešimas į kito kliento sąskaitą kainavo 4 Lt arba 0,2 proc. nuo sumos. Nuo liepos 1 d. mokestis didinamas iki 8 Lt arba 0,3 proc. nuo sumos.

8 Lt arba 0,3 proc. nuo sumos teks mokėti ir įnešant pinigus į kito asmens sąskaitą eurais – dabar 0,3 proc. arba 4 Lt.

Brangiau kainuos ir pasikeisti pinigus į smulkesnius ar stambesnius banknotus. Dabar pasikeisti litus kainavo 0,1 proc. nuo sumos. Nuo liepos 1 d. bus taikomas minimalus 3 Lt mokestis arba 4,5 proc. nuo sumos.

Beveik tris kartus brangiau kainuos sumokėti mokesčius. Įmokos pagal atsiskaitymo knygelę dabar kainuoja 3 Lt, nuo liepos 1 d. - 8 Lt. Iki 8 Lt branginamos ir visų kitų įmokų paslaugos.

Įmokų priėmimas negrynaisiais pinigais kainuos 5 Lt.

Mokėjimų pervedimai į kitų sąskaitas bankų skyriuose vietoj 2 Lt kainuos taip pat 5 Lt.
Visus „Swedbank“ įkainių pasikeitimus nuo liepos 1 d. galite rasti ČIA.

DELFI primena, kad nuo kovo 1 d. naudojimąsi grynais pinigais brangino ir DNB.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

100 mln. dolerių išviliojusio lietuvio aukos - „Google“ ir „Facebook“ (37)

48 metų Evaldui Ramašauskui apgaulės schema pavyko apsimetus vienu garsiu techninės įrangos gamintoju iš Azijos, teigiama teismo dokumentuose. Amerikiečių bendrovių darbuotojus lietuvis įkalbėjo į jo sąskaitas Latvijoje, Kipre ir kitose šalyse pervesti dešimtis milijonų dolerių.

Lietuvės verslininkės poelgis sukėlė šurmulį Danijos žiniasklaidoje (103)

Nedidelį verslą sukūrusi lietuvė Lina Von Bale, turinti vestuvinių suknelių saloną Stenløse, šiomis dienomis sukėlė nemažą šurmulį Danijos žiniasklaidoje.

Trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas - mažesnis, nei pernai (4)

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas sudarė 46,4 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 197 mln. eurų.

„Irdaivai“ dar kartą nepavyko atnaujinti Sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso (6)

Teisėsaugos akiratyje atsidūrusiai Vilniaus statybų bendrovei „Irdaiva“ dar kartą nepavyko atnaujinti Vilniaus kongresų ir sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso.

Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didesnių atlyginimų (59)

Vilniuje penktadienį piketavusios ir mitingą prie Vyriausybės rūmų surengusios profesinės sąjungos reikalavo kelti algas ir užtikrinti saugias darbo sąlygas.