Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutine ir neskundžiama nutartimi paskelbė, kad atmeta Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Žukausko kasacinį skundą dėl anksčiau paskelbtų Marijampolės ir Kauno teismų sprendimų – jais 38 metų Gytis Deltuva buvo išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Lietuvos teismų praktiką formuojantis kasacinis teismas pagrįstai konstatavo, kad G. Deltuvos negalima antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką – jis dar 2010-ųjų vasarį pasirašė susitarimą su Marijampolės apskrities VMI, kuriuo jam buvo priskaičiuota daugiau kaip 66 tūkst. Lt įvairių mokesčių ir baudų.
Pasak teismo, už neteisėtą praturtėjimą G. Deltuvai grėsė bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už mokestinę nepriemoką skiriama nuo 10 iki 50 proc. trūkstamos mokesčio sumos bauda.
„Ji yra palyginti griežta ir gali siekti labai dideles sumas, netgi viršijančias baudžiamajame įstatyme numatytos baudos viršutinę ribą“, – teismo teigimu, G. Deltuvai VMI paskirta bauda įsikomponuoja į galimos kriminalinės bausmės ribas.
„Mokestinių baudų pagrindinis tikslas – daryti spaudimą mokesčių mokėtojams siekiant, kad jie vykdytų savo pareigas, ir nubausti juos už šių pareigų pažeidimus, tokia pat yra ir kriminalinės bausmės paskirtis“, – atmesdamas prokurorų skundą pažymėjo LAT.
Išteisinamajame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad kaltinant asmenį neteisėtu praturtėjimu šis „turėjo ir galėjo žinoti“, jog jo nuosavybės teise valdomas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
G. Deltuvos kaltė nebuvo nustatyta – dar iki įstatymo dėl neteisėto praturtėjimo įsigaliojimo marijampoliečiui buvo taikytos mokestinės sankcijos, kurias jis vykdė.
„Šis faktas suponuoja kaltinamojo subjektyvų įsitikinimą, kad jis jau yra nubaustas – Baudžiamojo kodekso straipsnio dėl neteisėto praturtėjimo įsigaliojimo momentu jis žino, kad yra įgijęs turtą, tačiau, vykdydamas jam paskirtas mokestines sankcijas, laiko jį įgytą teisėtai, nes vykdo mokestinę prievolę už visas savo turėtas pajamas, taip pat ir už tas, už kurias įgytas turtas“, – konstatavo teismas.
Kaltinimas G. Deltuvai buvo grindžiamas Marijampolės apskrities VMI dar 2009-ųjų gruodį patikrinimo aktu nustatytomis aplinkybėmis – esą jis su žmona 2004-2007 m. įsigijo turto ir patyrė išlaidų daugiau, negu gavo pajamų.
Iš pradžių G. Deltuvai papildomai buvo apskaičiuota daugiau kaip 230 tūkst. Lt įvairių mokesčių, bet nesutikdamas su patikrinimo aktu verslininkas pateikė pastabas ir VMI reikalaujamą sumą gerokai sumažino.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai buvo išsiaiškinę, kad G. Deltuva 2004-2007 m. nusipirko du butus Vilniuje, sandėliavimo patalpas Marijampolėje, kelis žemės sklypus Lazdijų bei Vilniaus rajonuose ir automobilį.
G. Deltuva buvo kaltinamas daugiau kaip 790 tūkst. Lt neteisėtu praturtėjimu, tačiau suvalkietis aiškino, kad pinigus uždirbo prekiaudamas kieme užaugintomis daržovėmis.
FNTT pareigūnai buvo įsitikinę, kad daržovių auginimu ir jų prekyba įvairiose Marijampolės apskrities turgavietėse besivertęs marijampolietis negalėjo gauti šimtatūkstantinių pajamų, nes nėra realu, kad didelį kiekį žemės ūkio produkcijos galėjo užauginti namų valdos žemėje. Marijampolietis anksčiau buvo teistas už nusikalstamą prekybą automobilių garso ir vaizdo technika. Pastarąjį kartą jis buvo teistas 2009 m. už nusikalstamu būdu įgytų daiktų laikymą ir pervežimą, kai įsigijo ne mažiau kaip 700 automobilių navigacijos prietaisų, pagrobtų iš automobilių Vokietijoje.
