Stoja piestu prieš pirkėjų mokesčių medžioklę

 (47)
Seime Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį bus svarstoma įtvirtinti solidarią sandorio dalyvių atsakomybę dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo.
© Shutterstock nuotr.

Verslininkų atstovai nurodo, kad tokios įstatymo nuostatos vers verslininkus dirbti mokesčių inspektorių darbą, tuo tarpu pataisos iniciatoriai mano, kad pagerės mokesčių surinkimas.

Siūloma įteisinti tokį teisinį reglamentavimą, kuris leistų taikyti atsakomybę asmenims, sandorių sudarymo metu žinojusiems arba turėjusiems žinoti, kad apskaičiuota PVM suma nebus sumokėta, t. y. pardavėjas bus solidariai atsakingas už pirkėjo PVM mokėjimo prievolės nevykdymą.

Įstatymo pataisas pateikusi Finansų ministerija nurodo, kad pataisos - reakcija į „besitęsiančią PVM nesurinkimo problemą“. Nurodoma, kad pirmąjį šių metų ketvirtį negauta beveik 127 mln. litų planuotųjų pajamų iš PVM.

Bus atsakingi visi

Teisės aktų poveikį verslui vertinančios VšĮ „Mokesčių ir verslo procesų administravimo centras“ ekspertas Mindaugas Palijanskas teigia, jog siūlomo projekto įgyvendinimas perkels Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) funkciją ant verslininkų pečių.

„Pagal dabartinius įstatymus už PVM sumokėjimą yra atsakingas prekių ar paslaugų pardavėjas. VMI rūpinasi, kad pardavėjas šią pareigą vykdytų. Tuo tarpu Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte siūloma, kad atsakomybė už PVM sumokėjimą solidariai tektų visoms sandorio šalims bei kitiems to ar kito sandorio dalyviams. Projekte apibrėžta, kad visi prekių ar paslaugų teikimo sandoryje dalyvaujantys asmenys, žinoję arba turėję galimybę žinoti, kad už sandorį paskaičiuota PVM suma nebus sumokėta, laikomi solidariai atsakingais už mokesčio sumokėjimą“, – pasakoja M. Palijanskas.

Jis situaciją perteikia paprastu pavyzdžiu. Įmonė A prekiauja saldainiais ir prekę parduoda kitai įmonei B bei sumoka PVM. Įmonė B perparduoda saldainius trečiajai įmonei C, tačiau PVM nesumoka. Priėmus įstatymo pakeitimą, dėl nesumokėto PVM atsakinga bus ne tik saldainius perpardavusi įmonė B, bet ir kiti sandorio dalyviai – įmonės A ir C, jei jos žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad mokesčiai nebus sumokėti.

Anot M. Palijansko, situaciją apsunkina ir daug neaiškių sąvokų, viena jų – kas laikoma sandorio dalyviais. Pavyzdžiui, galima suprasti, kad be trijų minėtų įmonių, atsakomybe dėl nesumokėto PVM gali tekti dalintis ir įmonei, kuri minėtus saldainius sandėliavo, ir vežėjui, kuris prekes pristatė pirkėjui.

VšĮ „Mokesčių ir verslo procesų administravimo centras“ atkreipia dėmesį, kad projekte esančios spragos ir neapibrėžtumas gali sukelti sumaištį. „Nėra aišku, ar įmonės galėtų prekiauti su jau vėluojančiomis mokėti ar turinčiomis PVM nepriemoką įmonėmis. Be to, įmonėms priskiriama atsakomybė kažkokiu būdu išsiaiškinti, ar partneriai sumokės PVM, tačiau kokiu būdu tai reikėtų daryti įstatymas nenumato. Net jei įmonė atskirai pasižadėtų savo partneriams sumokėti PVM, kyla klausimas, kiek tokia informacija būtų patikima. Įprasta, jog tokia informacija laikoma mokesčių mokėtojo paslaptimi ir nėra atskleidžiama. Įmonės, nenorinčios dalintis atsakomybės dėl nesumokėto PVM, turės ieškoti būdų, kaip spausti savo partnerius mokėti mokesčius bei iš dalies atlikti pačios VMI pareigas. Kuo grindžiama mokesčių mokėtojo prievolė domėtis ir galimybė sužinoti, ar kitas asmuo sumokės PVM, – lieka visiškai neaišku“, – dėsto ekspertas M. Palijanskas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog priėmus įstatymo projektą, įmonės bus priverstos įsivertinti galimų papildomų nuostolių riziką, kas vartotojams reikš paslaugų ir prekių kainų kilimą.

Pasak M. Palijansko, VMI noras kovoti su PVM sukčiautojais yra suprantamas ir sveikintinas, tačiau šis bandymas visus PVM mokėtojus padaryti kolektyviai atsakingus už mokesčio sumokėjimą – neadekvatus.

„Toks problemos sprendimas neatitiktų viešosios teisės principų, bei sąlygotų situaciją, kuri kaip tik nebeskatintų VMI surasti konkrečius pažeidėjus, nes žalą biudžetui už juos padengs kiti mokesčių mokėtojai, taip tik bus didinamas nebaudžiamumas“, – projektą vertina M. Palijanskas.

Ekspertas mano, jog projektas ne tik pavers verslininkus mokesčių inspektoriais, privers branginti prekes bei paslaugas, bet ir gali prieštarauti Konstitucijai bei ES teisei.

Ministerija: praktika plačiai taikoma ES valstybėse

Finansų ministerija nurodo, kad siūloma nuostata plačiai taikoma Europos Sąjungos valstybėse. Tokia tvarka jau galioja Lenkijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje ir kitose ES valstybėse.

Pataisoms jau pritarė Vyriausybė, dabar laukiama Seimo verdikto.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Teismas: D. Zabulionis iš Automobilių kelių direkcijos atleistas pagrįstai

Teismas antradienį paskelbė, kad Daivis Zabulionis pagrįstai atleistas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigų dėl neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

Viceministrė E. Radišauskienė: darbuotojai turi mokėti pakovoti už save (4)

Nuo liepos 1-osios įsigaliosiant naujam Darbo kodeksui (DK), atsiranda daugiau galimybių didėti atlyginimams, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atkreipianti dėmesį, kad ir patys darbuotojai taip pat turi aktyviai ginti savo interesus.

Trys Latvijos bankai nubausti už pinigų pervedimus į Šiaurės Korėją (7)

Finansų ir kapitalo rinkos komisija (FKRK) paskyrė trims Latvijos bankams baudas, kurių bendra suma siekia beveik 650 tūkst. eurų, už tai, kad jie nesilaikė įstatymų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai įgytų lėšų legalizavimui ir terorizmo finansavimui.

„L'Oreal“ už milijardą eurų pardavė „The Body Shop“

Prancūzijos prekybos kosmetika milžinė „L'Oreal“ antradienį pranešė pasirašiusi sutartį dėl dešimtmetį valdyto „The Body Shop“ prekės ženklo pardavimo už vieną milijardą eurą Brazilijos kompanijai „Natura Cosmeticos“.

Lenkija raginama palaikyti Lietuvos iniciatyvas dėl nesaugios Astravo AE (14)

Lietuvos Seimas ragina Lenkiją palaikyti tarptautines Lietuvos iniciatyvas, nukreiptas prieš nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) statybas, pabrėždamas, kad energetinio saugumo trūkumas yra esminis veiksnys išlaikantis Europos regioną Rusijos įtakos sferoje.