„Taip pat Jūs esate pakankamai geroje vietoje, tarp Rytų ir Vakarų arba tarp Rusijos ir Skandinavijos“, - ketvirtadienį Baltijos investuotojų forume kalbėjo ji.
Tačiau didžiausiu iššūkiu Lietuvai viliojant užsienio investuoti yra riboti darbuotojų ištekliai. Tarp kitų iššūkių įvardijamas galimas geografinis nestabilumas, susijęs su Rusija, šešėlinės ekonomikos mastas, struktūrinių reformų poreikis.
Kitas dalykas, anot jos, Lietuva galėtų kviestis darbuotojus iš kaimyninių šalių.
„Galbūt jūs galite pritraukti darbo jėgą iš Ukrainos arba Rusijos. Aš manau, kad žmonės iš tų valstybių mielai atvažiuotų dirbti į Baltijos valstybes“, - kalbėjo vyresnioji vadovė.
Tuo pačiu ji pridūrė, kad Baltijos šalių vyriausybės turėtų ieškoti kitų rinkų apsieinant be Rusijos.
Taip pat pranešėja siūlo valstybėms siekiančioms tiesioginių užsienio investicijų atidžiau pasižiūrėti į jau šalyse investavusias įmones, nes 70 proc. tiesioginių užsienio investicijų sudaro jau dirbančių investuotojų investicijos.
„Labai svarbu išskirti teisingus sektorius, kuriems reikalingos investicijos“, - pabrėžė K. Arnold.
Baltijos šalys išsiveržė į priekį
Bendrovės „Ernst & Young“ tarptautinių konsultavimo paslaugų (ILAS) komandos vykdomasis direktorius Fabrice Reynaud
Baltijos šalys centrinėje ir Rytų Europoje pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui. Po Baltijos šalių seka Lenkija ir Rusija.
Užsienio investuotojai Rytų ir Centrinėje Europoje žvalgosi trijuose pagrindiniuose sektoriuose: automobilių pramonė, informacinės technologijos ir maisto pramonė.
„Baltijos šalys pirmauja pagal investicijas į maisto pramonę ir informacines technologijas. Man tai yra šiek tiek keista, malonu siurprizas“, - kalbėjo F. Reynaud.
Pusė investicijų į Baltijos šalis atkeliauja iš kitų Europos Sąjungos šalių, o čia dominuoja Skandinavijos šalys, kurios sudaro 36 proc. visų investicijų.