„Šiuo metu Lietuvos bankas pateikęs paskaičiavimą pagal formulę, kaip galėtų atrodyti MMA, jeigu išlaikytume tą pačią formulę, kuri buvo laikoma baze diskusijai ankstesniais laikotarpiais. Tikėtina, kad minimali mėnesinė alga kitais metais viršys tūkstantį eurų, tačiau reikia suprasti, kad situacija nėra vienareikšmė ir ne visur vienoda“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
„Iš dalies MMA, kaip ir bendrai darbo užmokesčio augimas, prisideda prie ekonomikos skatinimo, didina žmonių perkamąją galią, bet tuo pačiu yra ir sektorių, kuriems situacija neatrodo tokia rožinė, kaip kitiems, kuriems produktyvumas auga. (...) Šiandien pasakyti koks bus rezultatas pasakyti anksti“, – kalbėjo ji.
ELTA primena, kad 2024 m. MMA kilo iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o nepamokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų. Šie pokyčiai lėmė, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ auga 75,22 euro ir sieks 708,4 euro.
Vyriausybės Seime pateiktame mokesčių reformos projekte nurodoma, kad vienas iš esminių tikslų yra numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028 metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų. Skaičiuojama, kad 2024 m. sprendimas kainuos apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.
Mano, kad Europos Komisija nevisai korektiškai taiko RRF reglamentą
Gintarė Skaistė sako, kad jos vadovaujama ministerija, reaguodama į Europos Komisijos (EK) dalinį pritaikytą 8,7 mln. eurų sankciją Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano daliai, svarsto kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą (ESBT), nes EK elgiasi nekorektiškai. Anot jos, sprendimas šioje vietoje svarbus, nes jis kuria precedentą kaip vėliau bus atsiskaitoma už RRF lėšas.
„Jeigu būtų pavykę susitarti gražiuoju, matyt to svarstymo kreiptis į ES Bendrąjį teismą nebūtų. Mūsų nuomone Europos Komisija nevisai korektiškai taiko RRF reglamentą, nes mūsų planas su įsipareigojimais buvo patvirtintas vienu metu, tuo tarpu vertinimo metodika, kuri vertina kaip pasiekti tikslai plane, buvo patvirtinti vienašališkai EK gerokai vėliau“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo G. Skaistė.
„Man atrodo toks taikymo būdas nesuderinamas nei su teisėtų lūkesčių principu, nei apskritai yra korektiškas. Mokesčių politika, kuri susijusi su konkrečiais rodikliais yra nacionalinės diskrecijos klausimais ir jokie eurobiurokratai neturėtų nuo galinės sėdynės vairuoti to, kas yra nacionalinė diskrecija ir nacionalinė pasirinkimo teisė. (...) Šis sprendimas svarbus, nes jis kuria precedentą kaip vėliau bus atsiskaitoma už rodiklius“, – pažymėjo ji.
Finansų ministerija šią savaitę pranešė, kad reaguodama į Europos Komisijos (EK) dalinį pozityvų įvertinimą 142 „Naujos kartos Lietuva“ plano rodikliui, pritaikytą 8,7 mln. eurų sankciją ir gegužės mėnesį planuojamus išmokėti 14,88 mln. eurų, svarstys galimybę kreiptis į ESBT dėl Komisijos veiksmų atitikties instrumento reglamentui.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra teigęs, kad EK turėtų patvirtinti antrąją RRF fondo lėšų išmoką Lietuvai, kuri bus 222 mln. eurų. Taip pat, pasak jo, nuspręsta „atrakinti“ dar 9 mln. eurų iš įšaldytų 17 mln. eurų.
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė vasario pabaigoje sakė, kad antrajame Lietuvos RRF lėšų paskolinės dalies prašyme rizikos nesimato, tad šių metų trečiąjį ketvirtį planuojama prašyti 310 mln. eurų iš EK.
Lietuva pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą jau yra gavusi beveik 1 mlrd. eurų subsidijos lėšų ir daugiau kaip 470 mln. eurų paskolos lėšų.
Siūlo pakelti azartinių lošimų mokestį
Finansų ministrė siūlo lošimų organizatorių mokamą 20 proc. tarifą pakelti iki 22 proc. Anot ministrės, iš padidinto mokesčio surinkti 4,4 mln. eurų būtų skirti socialinės reklamos, siekiančios kovoti prieš žalingus įpročius, sklaidai.
„Ieškant geriausio rezultato bei siekiant mažinti žalingos reklamos kiekius ir padidinti socialinės reklamos, skatinančios žmones atsisakyti žalingų įpročių, aš parengiau ir šiandien registruoju pasiūlymą įstatymo projektui. Juo būtų padidintas azartinių lošimų mokestis nuo 20 iki 22 proc.“ – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
Daliai žiniasklaidos priemonių kovo mėn. paprašius Seimo nesvarstyti azartinių lošimų reklamos draudimų, ministrė teigia, kad suprantanti jų nerimą. Visgi, anot jos, lošimų sektorius, sukuriantis socialines problemas, netūrėtų būti skatinamas.
„Vienas sektorius neturėtų gyventi žmonių ir kito sektoriaus gerovės sąskaita. Suprantame, kad daliai žiniasklaidos tai buvo pajamų šaltinis, bet pati reklama neturėtų būti skatintina“, – tvirtino ji.
G. Skaistė paminėjo, kad įgyvendinus jos pateikiamą siūlymą taip pat sumažėtų žiniasklaidos priklausomybė nuo azartinių lošimų reklamos.
„Tokiu būdu galėtų būti sušvelnintas poveikis ir žiniasklaidos sektoriui. Tuo pačiu ir pasiektas rezultatas“, – tvirtino ji.
ELTA primena, kad šių metų kovo viduryje Seime buvo pateiktos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis numatoma drausti azartinių lošimų reklamą.
Siūlyme numatoma drausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus tuo atveju, kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato.
Įstatymas, jo priėmimo atveju, įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
