Už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus po pateikimo balsavo 99, susilaikė 9, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 4 d., jam paprašyta Vyriausybės išvados.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad šis įstatymas yra teikiamas siekiant rasti konsensusą bent dėl dalies anksčiau parlamente pateiktos mokesčių reformos.
„Matant, kad dar nėra pilno sutarimo dėl viso paketo, norima bent jau išimti iš jo dalį ir pateikti ta apimtimi, dėl kurios gali atsirasti didesnis konsensusas ir sutarimas. Juo labiau, kad po šia iniciatyva (...) pasirašė įvairių frakcijų atstovai“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo M. Lingė.
„Sprendžiama problema, kad rinkos dalyvių nuomone viena iš pasyvaus investavimo ir finansavimo į produktus yra sudėtingas pajamų iš tokių produktų apmokestinimo režimas. Pajamos iš investavimo, jei netaikomos lengvatos, yra apmokestinamos 15 arba 20 proc. tarifu, viršijančios 120 VDU“, – pažymėjo jis.
„Modelio veikimo principas – žmogus savo sąskaitą(-as) prašo laikyti investicine, ir kol piniginės lėšos reinvestuojamos turimose investicinėse sąskaitose, tol ten uždirbtas pelnas nebūtų apmokestinamas. Apmokestinimo momentas būtų atidedamas iki uždirbto pelno „išsiėmimo“ asmeniniams poreikiams, t.y. jo nebereinvestuojant“, – įregistravus projektą informacinėje teisės aktų sistemoje savo feisbuko paskyroje balandžio pabaigoje rašė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Lietuvos gyventojai sąskaitose bankuose laiko daugiau nei 22,6 mlrd. eurų. Tikimės, kad investicinės sąskaitos modelis išjudins bent dalį šių santaupų ir įveiklins jas. Taip nešdamas naudą ir investuojantiems žmonėms, ir Lietuvos ekonomikai“, – pažymėjo ji.
Investicinės sąskaitos atsiradimas buvo numatytas pernai Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje. Finansų ministrė pabrėžė mananti, kad dėl šios konkrečios dalies Seime galima sutarti.
„Manau, kad investavimo ir taupymo instrumentai turi konkuruoti savo teikiamos grąžos galimybėmis, o ne garantuoti šią grąžą dėl valstybės taikomų lengvatų. Tad investicinė sąskaita suteiks galimybę finansiniams instrumentams gauti lygias sąlygas, o žmogui rinktis jam priimtiniausią“, – aiškino G. Skaistė.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
