Jis aiškino apie rastą receptą, kaip padidinti dalies dirbančiųjų atlyginimus, kalbėjo ir apie galimybę įvesti progresinius mokesčius, įvardijo, kaip bus elgiamasi su Darbo kodeksu.
Prabilo apie 29 proc. tarifą: atlygis didės nuo 38 iki 60 eurų
S. Skvernelis atkreipė dėmesį ir į pernelyg menkai apmokamas darbo vietas. Jo teigimu, mokestine našta vis skundžiasi ir darbdaviai, ir darbuotojai.
„Ne kartą pasakėme, kad tą galima padaryti – pakeisti pačią mokesčių struktūrą. Tai būtų susiję, iš esmės, su dviem mokesčių tarifais. Jei šiandien mes kalbame apie darbo jėgos apmokestinimą, turime gyventojų pajamų mokestį (GPM), mokame privalomą sveikatos draudimą, „Sodra“, plius darbuotojo ir darbdavio įmokos – visa tai padaryti darbuotojo atlyginimu.
Toliau – sujungti smulkiuosius mokesčius į GPM, 29 proc. tarifą. Kita dalis, ne „sodrinė“, kaip dabar vadinama, nes ten yra daug draudimo rūšių, neturinčių nieko bendro su socialiniu, padaryti pensijų fondą. Ir tai leistų, įvertinus dar neapmokestinamų pajamų didėjimą, iš karto pasiekti iki 1000 eurų imtinai uždirbančio žmogaus atlyginimo didėjimą nuo 38 iki 60 eurų“, – apie planus pasakojo jis.
Pasak politiko, tai įgyvendinus atsirastų ir tam tikras progresyvumas.
Kalba ir apie progresinius mokesčius
„Mes kalbame, kad bendras tarifas, kalbant apie 1000 eurų, tarifą, nepasikeistų. Kai kuriais atvejais sumažėtų, kitu atveju, galbūt 2-3 proc. priedas daugiau uždirbantiems, jis padidėtų bendroje sumoje, kas šiandien surenkama iš darbdavio ir darbuotojo. Plius – NPD. Šiandien GPM yra 15 proc., o būtų 29 proc.“, – sakė pašnekovas.
Nors LVŽS programoje numatyta ir svarstyti idėją dėl progresinių mokesčių atsiradimo, S. Skvernelis aiškina, kad, pirma, turime grįžti prie anksčiau atlikto išsamaus tyrimo išvadų.
„Buvo pakankamai geras tyrimas padarytas, darbo grupė peržiūrėjo visą mūsų mokestinę aplinką prieš kelis metus, mes prie tų rezultatų grįšime. Turime, iš tiesų, kalbėtis su socialiniais partneriais, verslo atstovais, profesinėmis sąjungomis, kokia mokestinė aplinka trukdo kurti papildomas darbo vietas ir mokėti konkurencingą atlyginimą. Tačiau principą išlaikysime, kad neišsigąstų niekas. Mokesčių pakeitimams mažiausiai 6 (dar geriau ir 12 mėnesių) turėtų būti rengiamasi“, – dėstė jis.
Turi tik viziją, bet ne skaičius
S. Skvernelis aiškino, kad tikėtini tarifai, nuo kurių būtų taikomi papildomi mokesčiai, projekte yra, tačiau šiandien esą per anksti apie juos kalbėti. Tačiau vėliau politikas patikslino, kad konkretūs skaičiai neįvardyti ir programoje.
„Mes su partneriais patį principą sutarėme – 29 proc. ir galbūt dar 9 proc. pensijų draudimo. Bet, kalbant apie „Sodrą“ pačią, šiandien matome, kad yra sukaupta beveik 4 milijardų skola, kasmetinis įsiskolinimas... Tikėtina, pagal projektą, kad kitų metų „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas. Ir, kalbant apie „Sodrą“, matome kiek plačiau – atskiros draudimo rūšys neturi nieko bendro su socialiniu draudimu, tad norime tai išgryninti“, – tikslą įvardijo jis.
Vienos draudimo rūšys, politiko teigimu, turėtų būti perkeltos į valstybės biudžetą, kitas būtų skatinama finansuoti savo sukauptais pinigais. Pavyzdžiui, pensijas, gyvybės draudimą.
Yra kone tikras, kad Darbo kodeksas bus atidėtas
Anot S. Skvernelio, yra 90 proc. tikimybė, kad Darbo kodekso priėmimas bus atidėtas. Tačiau kartu jis prasitarė norintis dar susitikti su darbdavių atstovais ir šį dokumentą aptarti.
„Dėl termino (kiek kodekso priėmimą atidėti – DELFI) reikia pasižiūrėti. Yra rizika, kad mes pažeisime fiskalinės drausmės įstatymus – tiek nacionalinius, tiek europinius. Ir ta skylė biudžete gali būti pakankamai didelė“, – sakė jis.
Politiko teigimu, Lietuvoje reikėtų stiprinti socialinę partnerystę, darbuotojus raginti burtis į profesines sąjungas, derėtis ir reikalauti atlyginimų pakėlimo, jei stebimas ekonomikos augimas.
Įvardijo, kas atrodo patrauklu Darbo kodekse
LVŽS programoje nurodyta ir nuostata sudaryti galimybes (ypač vienišiems tėvams) dirbti lanksčiu darbo grafiku. Paklaustas, kaip įsivaizduoja to skatinimą privačiame sektoriuje, S. Skvernelis aiškino, kad tai taip pat susiję su Darbo kodeksu.
„Aš tikrai palaikau didžiąją dalį pakeitimų, jei kalbėsime ir apie darbo santykių lankstumą. Ten numatytos įvairios sutarčių formos – ir nepilna darbo diena, ir darbo vietos dalijimasis, ir leidimas darbuotis kitokiu režimu. Tarkime, dirbti 4 dienas daugiau valandų, tačiau turėti tą patį išdirbį kaip dirbant 5 dienas. Lygiai taip pat – susitarti dėl viršvalandžių, nuolatinės darbo vietos. Kita, kas pas mus numatyta, verslo skatinimas tapti socialiai atsakingu“, – pasakojo jis.
Anot S. Skvernelio, todėl ir sakyti, kad Darbo kodeksas – tik blogai, negalima. Jo teigimu, kalbėti būtų galima ir apie nulinių darbo sutarčių atsiradimą Lietuvoje, jei derybinės mūsų šalies darbuotojų galios būtų didesnės, o socialinis kontaktas – geresnis.
