Nors diskusijos apie pagalbą be pinigų likusiems sąjungininkams dažnai išplaukia į paviršių, Rusijos finansų ministerijos valstybės skolos departamento vadovas Konstantinas Vyškovskis sako, kad informacija apie individualias paskolas nėra vieša, o informacija apie valstybinių finansinių ir eksporto kreditų papildymą iš biudžeto dažnai klasifikuojama kaip „slapta“.
Tačiau duodamas interviu savo biure, esančiame netoli Kremliaus, K. Vyškovskis sako, kad Rusija tokioms paskoloms iš viso iššvaistė apie 70 mlrd. dolerių (apytikriai 60 mlrd. EUR) – šis skaičius anksčiau nebuvo atskleistas, rašo „Bloomberg“.
„Tiesioginės paskolos iš biudžeto pasaulyje yra retas atvejis“, – sako K. Vyškovskis ir priduria, kad tokia praktika yra išskirtinai rusiška.
Vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį šiam tikslui iš biudžeto kasmet buvo skiriama apie 3 mlrd. dolerių (apytikriai 2,6 mlrd. EUR), pasakė jis. Tai, pasak jo, galima lyginti su 3 mlrd. svarų (apytikriai 3,35 mlrd. EUR), kuriuos 2016-2017 finansiniais metais skyrė JK valstybinė kredito eksporto agentūra.
Rusija nededa per daug pastangų išsaugoti šias lėšas, ji jas naudoja „sutepti“ politiniams ryšiams ir pakloti pamatą projektams nuo Kinijos iki Bulgarijos savo branduolinės energijos agentūrai „Rosatom“.
Kai kurios paskolos būna nesėkmingos ir dėl to patenka į visuomenės akiratį. Neseniai krizės ištikta Venesuela nesugebėjo sumokėti skolos ir tai atvėrė 53,9 mlrd. rublių (apytikriai 767 mln. EUR) skylę numatytose šių metų Rusijos vyriausybės pajamose.
Pastaraisiais metais Rusija netgi nusprendė nurašyti dar iš sovietinių laikų likusias buvusių komunistinių sąjungininkių – Kubos ir Šiaurės Korėjos – skolas, nes nebeturi vilties, kad jos bus grąžintos.
Pačiai Rusijai prireikė daugiau nei 60 metų sugrąžinti paskolas, kurias Sovietų Sąjunga gavo iš JAV Antrojo pasaulinio karo metais.
Ar saugu?
Nepaisant skolinimo kitoms valstybėms rizikos, tokia politika nekelia didelio trumpalaikio pavojaus biudžetui, teigia „S&P Global Ratings“ analitikas Maskvoje Karenas Vartapetovas.
„Ne visi suteikti kreditai bus grąžinti laiku ar iki paskutinio cento, – sako jis. – Tai sumažina valstybės likvidų turtą ir (arba) paskatina biudžeto pajamų nuostolius.“
K. Vyškovskis nesileido į diskusijas apie Venesuelą, jis tik pareiškė, kad vadovybė nori patobulinti skolinimo kitoms šalims tvarką.
Rusijos finansų ministerija dabar rengia dokumentą, kuriame bus oficialiai apibrėžtos tokių paskolų taisyklės ir sąlygos ir nustatyti kriterijai šalims, kurioms gali būti suteiktas kreditas norimomis sąlygomis, pareiškė jis.
„Šalies eksportuojamų kreditų apimtis ir šalių, kurioms jie suteikiami, skaičius kasmet auga, – sako K. Vyškovskis. – Prieš pasirašydama bet kokią sutartį dėl valstybinio kredito suteikimo, ministerija įvertina potencialaus paskolos gavėjo mokumą.“
Politiškai jautru
„Finansinis kreditas“, skiriamas kitoms šalims, kurioms jo reikia bendriems poreikiams patenkinti ir stabilizuoti biudžetą, sudaro nedidelę Rusijos valstybės paskolos dalį, sako K. Vyškovskis.
Sprendimai apie tokį kreditą priimami aukščiausiu politiniu lygmeniu, jis teikiamas šalims, palaikantiems itin glaudų ryšį su Rusija, sako jis.
Didžioji dalis pinigų, kuriuos suteikia vyriausybė, skiriama eksporto finansavimui – paskolos gavėjas gauna Rusijos produkciją ir paslaugas, o šalies vidaus bendrovė gauna lėšas.
K. Vyškovskio teigimu, branduoliniai projektai sudaro 90 proc. bendro 70 mlrd. dolerių (apytikriai 60 mlrd. EUR) valstybinių paskolų kiekio, po jų eina gynybos pramonė ir civilinė aviacija.
Valstybinių paskolų eksporto tradicijos Rusija nenutraukė net ir skurdžiausiais metais po Sovietų Sąjungos subyrėjimo daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus.
1991 m. Kinija gavo finansavimą Taivano branduolinei jėgainei, šią skolą ji visą padengė dar nesibaigus numatytam terminui ir nuo to laiko sudarinėja komercines sutartis su „Rosatom“, pasakė K. Vyškovskis.
Kitaip nei dauguma šalių, kurios suteikia garantijas – komercinių bankų atliekamą paskolų eksporto draudimą – Rusija finansavimą teikia tiesiogiai iš savo biudžeto.
Pinigai kalba
Kaip parodo Vengrijos „amžiaus sandorio“ pavyzdys, pinigai kalba.
Vengrija, kuri yra Europos Sąjungos narė, atmetė pasiūlymus plėsti savo branduolinę jėgainę 2014 m. ir perdavė sutartį „Rosatom“ po to, kai Rusija pasiūlė finansuoti didžiąją dalį projekto, suteikdama jai 10 mlrd. eurų paskolą 30-iai metų. Tai padengė 80 proc. visos kainos.
Tuo metu vyriausybė, vis dar mokanti dideles skolinimosi išlaidas dėl savo nepageidaujamo suverenaus kredito statuso, pareiškė, kad užsitikrino kreditą už „mažesnes nei rinkos“ kainas.
Nors tokiose šalyse, kaip Bulgarija, „Rosatom“ sekėsi mažiau, bendrovė prisidėjo statant branduolinę jėgainę Turkijoje, kurios vertė siekia 20 mlrd. dolerių (apytikriai 17 mlrd. EUR).
Kalbant apie tokius daug kainuojančius projektus, Rusija turi mažai konkurentų, galinčių prilygti jos finansiniams raumenims, kurie taip pat naudojami ir vyriausybės palaikymui, nes prisideda ir politiniai motyvai.
„Tai didelės, ilgalaikės paskolos, – sako Vladimiras Salnikovas, Maskvos Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centro direktoriaus pavaduotojas. – Valstybė natūraliai labiau linkusi remti tokius projektus, kurie turi ne tik ekonominę, bet ir politinę reikšmę. “
