Pranešime teigiama, kad 2012 m. pasaulio BVP prieaugis turėtų pasiekti 2,2 proc., 2013 m. - 2,4 proc., 2014 m. - 3,2 proc. „Kai augimo tempai yra tokie maži, daugelis ekonomikų ir toliau funkcionuoja ne visu pajėgumu, todėl nesukuriama naujų darbo vietų, kurios buvo prarastos recesijos metu“, - sako UNCTAD ekspertai.
UNCTAD praneša, kad "išsivysčiusių šalių ekonomika tebėra silpna dėl tebesitęsiančių nesklandumų pasaulio rinkoje". Blogiausia ekonominė padėtis šiuo metu yra euro zonoje ir yra įvardijama kaip "didžiausia grėsmė pasaulio ekonomikos augimui". Euro zonos šalių BVP 2012 m. turėtų nukristi 0,5 proc., 2013 m. jo prieaugis bus 0,3 proc., o 2014 m. - 1,4 proc. "Mažiausiai penkios euro zonos ekonomikos šiuo metu patiria recesiją ir joms prognozės ne pačios šviesiausios. Italijos BVP, manoma, 2012 m. nukris 2,4 proc., o 2013 m. - 0,3 proc., Ispanijos BVP atitinkamai smuks 1,6 ir 1,4 proc.", - teigiama pranešime. Minimos ir dar trys šalys, kuriose numatomas neigiamas BVP prieaugis: Kipras, Graikija ir Portugalija.
Esant tokiai situacijai, rimta užimtumo krizė Europoje tęsis dar kelerius ateinančius metus. Nedarbo lygis euro zonoje 2012 m. rugsėjo mėnesį pasiekė 11,6 proc., t.y. 1,3 proc. daugiau nei 2011-aisiais. Tarp šalių matomi dideli skirtumai ir čia: Ispanijoje nedarbo lygis yra 25 proc. šalies gyventojų, Portugalijoje - 15,7 proc., Austrijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose - maždaug 5 proc. "Darbo vietų kūrimas išsivysčiusiose šalyse turėtu tapti pagrindiniu ekonominės politikos prioritetu. Jei ir ši sritis augs taip lėtai, užimtumo lygis nepakils iki prieš krizę buvusio lygio iki 2016 m.", - sakoma pranešime.
Be pagrindinės prognozės, pranešime pateikiami du ekonominės plėtros scenarijai - negatyvus ir pozityvus. Negatyvus scenarijus išsipildytų, jei ekonomika 2013 m. augtų 0,2 proc. Euro zonos problemos dar padidėtų, JAV įvyktų "fiskalinis skardis", o Kinija patirtų didelių nuostolių - jos BVP prieaugis kristų iki 5 proc. Pozityvus scenarijus būtų tuo atveju, jei pasaulio ekonomika 2013 m. augtų 4,5 proc. Tai įmanoma, jei bus imtasi tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, išsivysčiusios šalys atsisakytų griežtos ekonominės politikos, būtų sukurtos naujos darbo vietos, į socialinę infrastruktūrą padidėtų investicijų, o priklausomybė nuo grūdinių kultūrų eksporto sumažėtų.
