Ką reikėtų daryti, kad Lietuva mokesčių prasme būtų patraukli užsienio investuotojams, Seime, kur pateiktas kitų metų valstybės biudžeto projektas, susidomėjo liberalas Kęstutis Glaveckas. Jis ministrės teiravosi, ar pelno mokesčio pakeitimas, kurį siūlo Finansų ministerija, duos naudą.
Siekiant suvienodinti įmonių apmokestinimo sąlygas, Finansų ministerija siūlo panaikinti Pelno mokesčio įstatymo 40(1) straipsnį, pagal kurį buvo numatyta skirtinga apmokestinimo sistema, priklausanti nuo to, ar pelno mokesčio mokėtojo akcininkai yra fiziniai asmenys, ar kitos įmonės.
Pasak ministrės, pelno mokesčio dydis šiuo metu "nėra drakoniškai didelis", ir šis mokestis esą yra ne pagrindinė priežastis, kodėl įmonės registruojamos kitose šalyse.
„Manau, kad, jeigu verslininkai galvoja, ar išvežė savo įmones registruoti kažkur kitur, tai padarė ne dėl to, tai nebuvo pagrindinė priežastis. Galvojant apie tai, kad verslui reikia sudaryti palankią mokestinę bazę, mes, pirmiausia, turime galvoti, kad mokesčių sistema turi būti labai aiški ir stabili ir lengva, kad nebūtų jokių sunkumų mokėti tuos mokesčius", - Seime kalbėjo R. Budbergytė.
Finansų ministrės teigimu, nors daug yra padaryta, kad verslininkai nebūtų užversti patikrinimais ar kitokiomis naštomis, viskas dar nėra tobulai sustyguota.
R. Budbergytė siūlė galvoti, kaip šalies verslininkams palengvinti biurokratinę administracinę naštą, kurios, pasak ministrės, yra labai daug.
„Ta linkme turime dirbti ir sudaryti sąlygas verslui būti čia, Lietuvoje. Mes turime viską padaryti, kad verslas neturėtų nė mažiausio akstino palikti mūsų šalį", - neabejojo finansų ministrė ir vylėsi, kad prie to gali prisidėti ir naujasis parlamentas bei Vyriausybė.
Pasak jos, galbūt tai yra vienas iš būdų, kaip iš tiesų paskatinti verslininkus savo verslus kurti Lietuvoje. Kita vertus, R. Budbergytė prisipažino nematanti didesnių tendencijų, kad Lietuvą paliktų užsienio investuotojai.
Finansų ministerijos duomenimis, nors priėmus įstatymo projektą galimi nežymūs valstybės biudžeto pajamų netekimai, tačiau atsisakant Pelno mokesčio įstatymo 40 (1) straipsnio, pagal kurį pelnas, kuris dėl lengvatų nebuvo apmokestintas jį uždirbus, turi būti apmokestintas, jei skirstomas fiziniams asmenims, būtų užtikrinama lygybė tarp skirtingų ūkio subjektų.
2017 metais prognozuojama gauti 15,7 proc. daugiau pajamų iš pelno mokesčio, nei numatyta 2016 metų plane. Kitais metais iš pelno mokesčio planuojama gauti 677,8 mln. eurų pajamų, arba 8,6 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Tai sudaro 1,7 proc. BVP to meto kainomis.
