Nedidelių atlyginimų, „vokelių“, emigracijos ir nedarbo spaudžiama Lietuvos darbo rinka ruošiama naujam darbo santykių reguliavimui.
© DELFI / Tomas Vinickas

Šios srities specialistai sako, kad Lietuvos problema - darbo santykių kultūra. Jie tvirtina, kad galintys rinktis darbuotojai mieliau atsisako didesnio atlyginimo, bet eina dirbti į aukštos darbo kultūros įmonę, kurioje jaučiasi gerai.

Vilius Mačiulaitis
Vilius Mačiulaitis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Darbo kultūra yra vienas iš pagrindinių veiksnių, pagal kuriuos žmonės renkasi darbą. Aukštesnės grandies darbuotojai dėl geros darbo aplinkos, aukštos darbinės kultūros neretai aukoja dalį didesnio atlyginimo ir neina į blogos reputacijos organizacijas, kurios moka daugiau, bet nėra normalios kultūros. Jeigu kalbėtume apie Lietuvos situaciją, aš manyčiau, kad darbo kultūra yra viena iš pagrindinių problemų, net ne teisinis reguliavimas“, - DELFI sakė darbo santykių specialistas, advokatas Vilius Mačiulaitis, anksčiau vadovavęs Valstybinei darbo inspekcijai.

Pasak jo, 2010-2011 m., kai buvo ekonomikos nuosmukio pikas, o nedarbas buvo keliolika procentų, daugiau nei 350 tūkst. darbuotojų tais metais iš darbo išėjo savo noru. 

Tik mažiau nei pusei procento darbą paliekančių žmonių buvo pritaikytas Darbo kodekso straipsnis, leidžiantis atleidimą dėl ekonominių priežasčių.

„Pasakykite, ką šis Darbo kodeksas saugo? Dabar mes neturime jokio darbuotojų aktyvumo, įskaitant ir tas pačias profsąjungas, kurių darbas yra vienyti žmones, jungti juos į profesines sąjungas, pasirašyti kolektyvines sutartis. Jeigu darbuotojai yra neaktyvūs, įstatymas jų tikrai neapgins. Tada darbdavys ir gąsdina juos, priverčia pačius išeiti“, - kalbėjo V. Mačiulaitis.

Tarptautinės verslo konsultacijų kompanijos „Hay Group“ generalinis direktorius Baltijos šalims Eligijus Kajieta sako, kad įmonės kultūra yra svarbi visiems darbuotojams. Tik ne visi gali rinktis.

„Žinoma, žemesnės grandies specialistų dažniausiai tenka sukąsti dantis ir rinktis ten, kur gali užsidirbti, tačiau jeigu specialistas yra brandus, jam tikrai bus svarbu, į kokią aplinką ir kur jis eina. Tai itin svarbu vadovams, nes vadovo sėkmė labai priklausys nuo komandos ir kitų vadovų“, - DELFI komentavo jis.

Tyrimai rodo, kad toms įmonėms, kurios sukuria efektyvią aplinką bendradarbiavimui, pavyksta lengviau pritraukti darbuotojų ir jos vidutiniškai moka 5 proc. mažesnius atlyginimus nei likusios.

Eligijus Kajieta
Eligijus Kajieta
© DELFI / Audrius Solominas

„Taigi įmonės užsienyje jau išmoko išnaudoti sukurtas geriausio darbdavio sąlygas. Žinoma, lyderystės kokybė mažais žingsneliais pas mus juda, bet turi dar daug erdvės pasiekti pasaulinius standartus. Nereikia savęs plakti, turime pripažinti, kad vidutinis vadovų amžius pas mus yra mažesnis nei užsienyje, vadovui reikalinga emocinė kompetencija, kitų supratimas, o tai ateina su branda. Taigi turime daug kur pasitempti, tačiau mes esame jaunesnė ekonomika nei Vakaruose. Turime progą greičiau pasimokyti“, - teigė jis.

Pasak E. Kajietos, personalo valdymo sprendimai jau yra išrasti, tereikia juos taikyti.

„Įmonės investuoja į tai vangiai. Galbūt taip yra dėl to, kad nauda nėra taip lengvai apčiuopiama pinigais ir laiku. Tada nukonkuruoja kiti arba taupymo prioritetai“, - kalbėjo pašnekovas.

Įspėjimą keisti pinigine kompensacija

V. Mačiulaitis tvirtino, kad šalies darbo rinkai naujas Darbo kodeksas reikalingas kaip oro gurkšnis. Tačiau pripažįsta, kad naujajame jo projekte yra daug diskutuotinų nuostatų.

„Kai dabar sakoma, kad darbo savaitė yra 40 valandų, mes tuo netikime, nes ji nėra 40 valandų. Ji yra mažų mažiausiai 48 valandos, nes suminė darbo laiko apskaita leidžiama ne vienerius metus. Be to, jis seniai yra sumuojamas per apskaitinį laikotarpį. Turime normą, kad atostoginiai turi būti sumokėti likus trims dienoms iki atostogų. Kokia yra praktika? Šalys susitaria bet kaip. Teismų praktikoje taip pat sakoma, kad šalys gali susitarti kitaip nei parašyta darbo kodekse“, - dabartinio Darbo kodekso trūkumus vardijo pašnekovas.

Jis pripažįsta, kad galbūt kai kurie siūlomi pakeitimai yra neproporcingi, pavyzdžiui, siūlymas gerokai sumažinti išeitines išmokos dydis.

Kita vertus, pasak advokato, verslininkai turi turėti galimybę sutrumpinti įspėjimo prieš atleidžiant laiką pakeisti pinigine kompensacija.

„Labai abejoju, ar prieš du mėnesius įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas yra efektyvus. Aš tikrai, abejoju, ar įspėjimą įteikęs darbdavys toliau labai mielai kooperuojasi, bendrauja ir jų santykiai nėra įtempti. Užsienio valstybėse taikoma praktika, kai yra galimybė įspėjimo laiką pakeisti pinigine kompensacija, yra pozityvus dalykas. Darbdaviai turėtų turėti galimybę susimokėti ir su darbuotoju atsisveikinti tą pačią minutę“, - svarstė V. Mačiulaitis.

Jo nuomone, ir dabar galiojančiame Darbo kodekse yra per maža išeitinių išmokų diferenciacija. Pavyzdžiui, dirbantys 11 ir 19 metų pretenduoja į tą patį penkių mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę išmoką.

„Diferenciacija turėtų būti teisingesnė. Pavyzdžiui, už kiekvienus darbo metus būtų garantuojama dviejų savaičių atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija, kaip yra Šveicarijoje. Gal savaitė, gal 10 dienų. Galima rasti įvairių formulių, kaip būtų galima teisingai ją paskaičiuoti“, - kalbėjo advokatas.

Pasak V. Mačiulaičio, dabar verslininkams ne išeitinė išmoka yra didžiausia problema.

„Verslas išeitines išmokas yra linkęs sumokėti, bet verslas nenori turėti darbo ginčų, kai dėl formalių aspektų išeitinę išmoką gavęs darbuotojas yra grąžinamas į darbą“, - komentavo jis.

Naujajame Darbo kodekse siūloma numatyti, kad darbuotojas gali būti atleidžiamas praradęs pasitikėjimą, o ne dėl svarbių priežasčių, kaip yra dabar.

„Mintis ir yra tokia, kad reikia nustatyti išeitines išmokas ir mažiau užsiimti svarbių priežasčių įrodinėjimu. Darbdaviui sumokėti šešių atlyginimų dydžio kompensaciją yra pigiau nei eiti į teismą“, - kalbėjo pašnekovas.

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika pripažino, kad darbo kultūra Lietuvoje gerėja, bet jos dar trūksta.

„Įstatymų griežtumas kultūros nepakeis. Jeigu teisės akte bus parašyta, kad reikia gerbti vienam kitą, dėl to niekas nepasikeis. Dabartinę situaciją palyginus su nepriklausomybės pradžia nuėjome labai daug į priekį. Tačiau dar yra nepakankamai pagarbos vienas kitam, verslui, darbdaviui ir darbdavio pagarbos darbuotojui. Kaip ten bebūtų, visi norime, kad darbo santykiai būtų pagarbūs“, - DELFI komentavo jis.

Pasak A. Lupeikos, būna kad ir darbuotojai elgiasi neadekvačiai.

„Kalbant apie darbo saugos pažeidimus, tai 70 proc. atvejų darbuotojas nesilaikė reikalavimų, kuriuos buvo nustatęs darbdavys. Taip pat dalis darbuotojų nepraneša darbdaviui apie neblaivų kolegą, nes tai traktuojama kaip skundimas. Bet tai juk ne skundimas, o vienas kito saugojimas“, - dėstė jis.

DELFI primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasamdyta mokslininkų grupė parengė naują Lietuvos socialinio modelio projektą, kuris apimtų ne tik darbo santykius, bet ir socialinį draudimą, pensijų sistemą.

Kaip jau rašyta, siūlomame Darbo kodekso projekte norima įdiegti didesnį darbo santykių lankstumą, trumpinti įspėjimo terminus ir išeitines išmokas atleidžiant iš darbo.

Dabartinių Darbo kodekso nuostatų ir siūlomų pakeitimų palyginimas

Dabar galioja Siūloma numatyti
Įspėjimo terminas prieš atleidžiant iš darbo 2-4 mėnesiai 2 savaitės-1 mėnuo priešpensinio amžiaus žmonėms - 2-3 mėnesiai
Išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo 1-6 mėnesių atlyginimo dydžio 2 savaičių-1 mėnesio atlyginimo dydžio
Bedarbio pašalpa Pirmus tris mėnesius maksimali gali būti 70 proc. draudžiamųjų pajamų (dabar 301, 67 eurų), po to kas du mėnesius mažėja. Priklausomai nuo stažo ji mokama 6-9 mėnesius. 50 proc. atlyginimo pirmus tris mėnesius palaipsniui mažinant. Mokama iki 9 mėnesių.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (1)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (3)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (5)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (34)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Apklausa: 6 iš 10 pažįstamiems atskleidžia, kokią algą gauna (14)

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri...

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (9)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Hobis tapo antrąja profesija (1)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (21)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (66)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (20)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (7)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (17)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (11)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (75)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...