Ką daryti su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Darbo kodeksui (DK) ir ar sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą – du bene svarbiausi rugsėjį prasidėsiančioje Seimo sesijoje valdančiųjų laukiantys klausimai.
Spalio 9 dieną vyksiančiuose parlamento rinkimuose į šiuos sprendimus turėtų atsižvelgti ir prie balsadėžių ateisiantys rinkėjai.
Svarstys kompleksiškai
Šiuo metu Seime yra registruoti keli PVM tarifo mažinimo pasiūlymai. Vienuose nurodoma jį mažinti iki 5 proc. ir taikyti tik šviežiai atšaldytai mėsai bei šviežiai tvenkiniuose išaugintai žuviai, kituose – 5 proc. tarifą taikyti būtiniausiems maisto produktams, trečiuose – mažinti standartinį PVM tarifą iki 18 proc. ir t.t.
„Visi jie bus svarstomi kompleksiškai, įvertinus ir valstybės finansines galimybes, ir finansų tvarumo reikalavimus bei tikslų pasiekiamumą, rengiant ir svarstant 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą“, – DELFI nurodė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Teresė Staniulytė.
Gegužės pabaigoje vykusiame valdančiųjų partijų Politinės tarybos posėdyje buvo nuspręsta klausimą dėl PVM mažinimo atidėti iki rugsėjo.
Liepos pradžioje D. Grybauskaitė apsisprendė grąžinti Seimui DK, nes jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Ji šiam įstatymui taip pat pasiūlė 22 pataisas.
Vėliau premjeras Algirdas Butkevičius kreipėsi į Seimo opozicijos lyderį Andrių Kubilių prašydamas pagalbos atmesti prezidentės veto. Tačiau, ar Seimo nariams pavyks tai padaryti, dar neaišku.
V. Mazuronis: klausimai nesusiję
Valdančiosios Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis sakė, kad lieka prie savo nuomonės, jog PVM tarifą mažinti reikia.
„Manau, kad PVM skirtingoms prekių rūšims turi būti skirtingas. Tai yra adekvatus reagavimas į vidaus situaciją ir aplinkinių valstybių situaciją. Maisto produktai ten yra pigesni, žmonės važinėja ir palieka pinigus, – sakė jis. – Kelsime šį klausimą ir kviesime koalicijos partnerius ieškoti kompromiso.“
Kalbėdamas apie Seimo laukiantį sprendimą dėl prezidentės veto, V. Mazuronis sakė, kad nemano, jog jis bus atmestas.
„Antras dalykas – DK ir PVM yra visiškai skirtingi dalykai“, – pabrėžė jis.
Darbo partijos lyderis teigė, kad Seimas visą vadinamojo socialinio modelio, į kurį įeina ir DK, klausimą turėtų palikti po rinkimų. „Jis turi būti priimtas be trumpalaikių politinių interesų ir ne tokioje karštoje politinėje atmosferoje“, – DELFI teigė V. Mazuronis.
Darbdavių atstovas – prieš PVM mažinimą
Visiškai kitos pozicijos laikėsi Lietuvos darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas. Jo manymu, Seimui nereikėtų iki rinkimų mažinti PVM tarifo, bet jis turėtų patvirtinti DK.
„Manau, kad nereikėtų PVM mažinti, nes yra dviprasmiškos nuomonės kaip tai atsilieps vartotojams, – aiškino jis. – Galvoju, kad kai politikai tokius labai svarbius žingsnius žengia prieš rinkimus, tai tikrai gali turėti ekonomikai nelabai pageidautinų reiškinių.“
Pašnekovas teigė, kad dėl mokestinės reformos derėtų kalbėti daug platesniame kontekste.
„Turint omenyje, koks santykis tarp tiesioginių ir netiesioginių, tarp darbo ir kapitalo mokesčių“, – DELFI sakė D. Arlauskas.
Jis Seimui patarė priimti prezidentės veto ir kartu su juo pateiktas DK pataisas.
„Mano supratimu, vis dėlto reikia patvirtinti ir aš valdančiosios daugumos vietoje sutikčiau su prezidentės veto. Jeigu atmes, tada tai sukels aktyvaus jaunimo reakciją, vėl palapinės gali išdygti, profsąjungos bandys protestuoti“, – komentavo darbdavių atstovas.
Nelygiaverčiai klausimai
Savo ruožtu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas M. Jastramskis kėlė klausimą – ar DK ir PVM yra lygiaverčiai.
„Apie DK diskusijų buvo daug ir ypač po prezidentės veto gali būti, kad jis asocijuojamas su darbuotojų nesaugumu ir gali būti traktuojamas kaip žingsnis, kuris nepagerins žmonių ekonominės padėties, – svarstė jis. – PVM klausimas yra mažiau diskutuotas. Nors sutinku, kad gali būti bandomas toks žaidimas, manau, kad eskalacijos požiūriu, jeigu bus priimtas DK dabar prieš Seimo rinkimus, jis gali padaryti žalos valdantiesiems, nepaisant to, ar bus priimti kokie nors kiti įstatymai.“
Dar vienas su PVM tarifo mažinimu susijęs klausimas – ar jį pavyks pateikti teigiamai, nes ir D. Grybauskaitė yra sakiusi, jog toks sprendimas „papildytų kišenes“ gamintojams ir prekybininkams, o gyventojai iš to išloštų mažiau, nei galvojama.
M. Jastramskis abejojo, ar valdantiesiems pavyktų sukurti teigiamą komunikacijos kampaniją PVM klausimu.
„Abejočiau, kad dabartinė valdančioji dauguma likus nedaug laiko iki rinkimų sugebėtų tai gerai iškomunikuoti, nes iki tol buvo daug dalykų, kurių nepavyko“, – DELFI sakė jis.
Lemia daug kitų veiksnių
M. Jastramskis pabrėžė, kad gyventojų pasirinkimą už ką balsuoti lemia ne tik konkretūs einamieji sprendimai politikoje, bet ir daugybė kitų veiksnių.
„Yra ilgalaikis žmonių prisirišimas – partinė tapatybė, pavyzdžiui, konservatorių elektoratas. Yra socialiniai dalykai, sakykim, tautybė, kaip Lenkų rinkimų akcijos atveju. Yra balsavimas prieš valdžią, kartais iš tikrųjų nelabai racionalus. Gali būti probleminiai klausimai, rinkimų kampanijos įtaka, personalijos“, – vardijo politologas.
