Prancūzijos „Alstom“ kyšininkavimo byloje - ir buvę „Lietuvos energijos“ ir Lietuvos elektrinės vadovai

 (10)
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), bendradarbiaudama su Jungtinės Karalystės teisėsauga, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

STT atstovė Renata Saulytė BNS patvirtino, kad tyrimas susijęs su Prancūzijos inžinerijos grupės „Alstom“ įgyvendintais projektais - grupė Lietuvos elektrinėje už 200 mln. eurų įrengė sieros valymo įrenginius ir už 43 mln. eurų rekonstravo Kauno hidroelektrinę.

STT trečiadienį atliko apklausas ir kratas buvusio „Lietuvos energijos“ vadovo Rymanto Juozaičio ir buvusio Lietuvos elektrinės vadovo Prano Noreikos namuose.

Teisėsaugininkai BNS nei patvirtino, nei paneigė, kad jiems pareikšti įtarimai, tačiau niekas nesulaikytas. R. Juozaitis BNS nekomentavo, ar jam pareikšti įtariamai, su 89-erių P. Noreika, kuris Lietuvos elektrinei vadovavo 48 metus iki 2010 metų liepos, BNS susisiekti nepavyko.

Įtaria kyšininkavimą Lietuvos elektrinės ir Kauno HES rekonstrukcijos projektuose

Prancūzijos „Alstom“ kyšininkavimo byloje - ir buvę „Lietuvos energijos“ ir Lietuvos elektrinės vadovai
© DELFI / Rafael Achmedov


Anot STT, įtariama, kad nuo 2004 iki 2009 metų tuometinėms įmonėms Lietuvos elektrinė ir „Lietuvos energija“, įgyvendinant tarptautinius didelės vertės viešuosius pirkimus, galėjo būti vykdomos nusikalstamos veikos – stambaus masto kyšininkavimas ir papirkimas, siekiant paveikti viešųjų pirkimų rezultatus ir įsigytų paslaugų bei vykdytų darbų netrukdomą tęstinumą.

Grupei „Alstom“ Jungtinėje Karalystėje prieš keletą metų pateikti kaltinimai dėl korupcijos Lietuvoje. 2014 metais „Lietuvos energijos gamyba“ (buvusi Lietuvos elektrinė) pranešė, kad JK institucijos 2013 metais prašė informacijos, susijusios su 2005 metais joje pradėtais projektais, kuriuose kaip rangovai dalyvavo „Alstom“ kompanijos.

Įmonė 2013 metų gegužę bendradarbiavo su STT, jai vykdant JK teisinės pagalbos prašymą.

2014 metų gruodį „Alstom“ grupės elektros inžinerijos bendrovė „Alstom Power“ ir du jos darbuotojai Nicholasas Reynoldsas ir Johanesas Villius Venskus, kuris įmonėje tuomet jau nedirbo, apkaltinti dėl aštuonerius metus trukusio kyšininkavimo.

Kaltinimai susiję su „Alstom Power“ sutartimis su Lietuvos bendrovėmis „Vilmetrona“ ir Lietuvos elektrinė, kuri dabar yra prijungta prie energetikos holdingo „Lietuvos energija“ įmonės „Lietuvos energijos gamyba“.

Londono teismo duomenimis, kaltinimai kyšininkavimu susiję su „Alstom“ Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose įgyvendintu projektu.

„Alstom Power“ priklausanti Švedijos bendrovė „Alstom Power Sweden“ Lietuvos elektrinėje įgyvendino maždaug 200 mln. eurų sieros šalinimo įrenginių statybos projektą - 2008 metų birželį Lietuvos elektrinės 7-ajame bloke ji įrengė sieros šalinimo įrenginius.

„Alstom Power Sweden“ buvo vienintelė šio konkurso dalyvė.

Be to, „Alstom Power Sweden“ 2005 metų liepą su tuometine „Lietuvos energija“ pasirašė 42,7 mln. eurų vertės Kauno hidroelektrinės rekonstravimo sutartį. Šiame konkurse taip pat dalyvavo įmonių „Iremas“ bei Vokietijos „VA Tech Escher Wyss“ ir „VA Tech Hydro“, tačiau jos neatitiko konkurso sąlygų. Švedijos ABB nebuvo pakviesta pateikti pasiūlymo, nes neatitiko nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, o Vokietijos „Siemens Power Generation“ pasiūlymo nepateikė savo iniciatyva.

Pagal Lietuvos įstatymus senatis minėtuose nusikaltimuose yra 10 metų nuo paskutinio nusikaltimo.

R. Juozaitis kaltina P. Jurgutį šmeižtu

R. Juozaitis BNS teigė, kad šioje istorijoje kaltas „Alstom“ grupės ginčas su subrangove - jau bankrutavusia prieštaringai vertinamo verslininko Pranciškaus Jurgučio bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“.

Pranciškus Jurgutis, žinomas žmogus, kuris reketuoja pusę Lietuvos“, - BNS teigė R. Juozaitis.

„Lietuvos elektrinė galėtų pati komentuoti, nes ne aš vadovas buvau ir nedalyvavau šitam procese (Lietuvos elektrinės modernizavimo - BNS). Dėl Kauno HES buvo pasaulinis atviras konkursas, kur jie („ Alstom“ - BNS) laimėjo ir dirbo. O ten dabar yra ginčas tarp jų ir subrangovų“, - BNS sakė R.Juozaitis, paklaustas, kaip „Alstom“ atėjo į Lietuvą.

Anot jo, „Alstom“ laimėjo, nes pateikė geriausią pasiūlymą, tačiau išsamiau nekomentavo. Konkursui, pasak R.Juozaičio, pretenzijų neturėjo nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei valdžia.

R,.Juozaitis tikino kovojęs, kad „Alstom“ subrangove pasisamdytų „Lietuvos energijai“ priklausiusią įmonę „Kauno energetikos remontas“, kuri gavo tik nedidelę užsakymo dalį.

Su P. Jurgučiu BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Ne kartą teisto P. Jurgučio verslas bankrutavo

2013-aisiais už kyšio davimą nuteistam P. Jurgučiui pernai gruodį teismas skyrė lygtinį paleidimą. Per kelerius pastaruosius metus jis buvo teisiamas ir kitose bylose, rašė „Vakarų ekspresas“.

Bankroto bylos yra iškeltos daugeliui P. Jurgučio įmonių, įskaitant „Klaipėdos hidrotechniką“, statybos bendrovę „Lokys“. P. Jurgutis buvo kaltinamas iššvaistęs jam patikėtą įmonių turtą.

„Alstom Power Sweden“ subrangovė Lietuvos elektrinės modernizavimo projekte buvo kita P. Jurgučio bendrovė „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) statyba“.

„Su švedais visą laiką buvo sunku dirbti. Parenkant subrangovus, tarsi ir vadovavo toks Johnas Venskus. Bet kai reikėdavo priimti sprendimus, jis nusišalindavo ir būdavo nurodomas V. Karaliūnas („Alstom Power Lietuvos“ direktorius Viktoras Karaliūnas - BNS).

Kompanijos „Alstom Power Sweden“ atstovų Švedijoje ne kartą klausėme, kas yra jų tikrasis atstovas Lietuvoje, bet atsakymų taip ir neišgirdome“, - „Lietuvos žinioms“ yra sakęs P. Jurgutis.

Kruonio HAE statyba“, kuriai „Alstom“ vėlavo mokėti už darbus, teigė patyrusi daug nuostolių ir kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, reikalavo, kad būtų sudaryta valstybinė komisija, kuri ištirtų padėtį. Vėliau pačios P. Jurgučio įmonės patalpose buvo atliktos kratos, įtariant P. Jurgutį suorganizavus Lietuvos elektrinės vykdytos statybos žurnalų vagystę.

Vadovaudamas valstybės įmonei, R. Juozaitis sukaupė nemažai turto

Pramonės šiluminės energetikos inžinieriaus išsilavinimą turintis 63-ejų R.Juozaitis daug metų dirbo energetikos sektoriuje. 1977 metais jis pradėjo dirbti Kauno šiluminiuose tinkluose, o jiems tapus „Kauno energija“, 1997 metais buvo paskirtas įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2000-ųjų vadovavo bendrovei.

Tuometinei „Lietuvos energijai“ jis vadovavo nuo 2002 iki 2008-ųjų gegužės, kai kartu su „Vilniaus prekybos“ grupės įmone „NDX energija“ tapo Visagino AE projektą turėjusios įgyvendinti „Leo LT“ valdybos pirmininku.

2008 metų spalį R.Juozaitis neva dėl asmeninių priežasčių pasitraukė iš „Leo LT“ vadovo pareigų. Tuo metu neoficialiai kalbėta, kad jis galėjo trauktis dėl kelių priežasčių: socialdemokratų, kurių žmogumi laikytas R.Juozaitis, neva gali nebelikti naujoje valdančiojoje koalicijoje, nesugebėjimas sustabdyti Seimo narių kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl „Leo LT“ konstitucingumo, be to, skiriant R.Juozaitį buvo kalbama, kad jis dirbs laikinai, kol bus įkurta naujos atominės elektrinės valdymo bendrovė.

2007 metais paaiškėjo, kad R.Juozaičio žmonos ir dukters valdoma bendrovė „RNI Property“ supirkinėjo žemę prie Ignalinos atominės elektrinės. R.Juozaitis tuomet tikino negalįs žinoti, kur bei ką perka jo dukters ir žmonos valdoma bendrovė, nes tai yra jų verslas.

R.Juozaitis 2012 metais buvo įtrauktas į turtingiausių lietuvių sąrašą - tuomet jo turtas įvertintas 53,6 mln. eurų. Dabar jam priklauso investicijų į energetikos projektus bendrovė ENG.

„Alstom“ už kyšius JAV yra gavusi milžinišką baudą

Alstom
Alstom
© AP/Scanpix


Prancūzijos „Alstom“ yra viena prieštaringos reputacijos Rusijos koncerno „Transmashholding“ akcininkių, įmonė taip pat siejama su Rusijai planuotų parduoti dviejų karinių laivų „Mistral“ statyba.

2015 metų lapkritį JAV federalinis teismas „Alstom“ už kyšininkavimą nubaudė 772 mln. JAV dolerių (726,8 mln. eurų) bauda. Tai didžiausia bauda, kuri JAV skirta užsienio kyšininkavimo byloje.

„Alstom“ pripažino kaltę nustačius, kad ji per dešimtmetį sumokėjo daugiau nei 75 mln. JAV dolerių kyšių, kad laimėtų 4 mlrd. eurų vertės konkursų Egipte, Indonezijoje, Saudo Arabijoje, Taivane. Iš jų įmonė uždirbo apie 300 mln. JAV dolerių pelno.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

„Google“ ir „Facebook“ apmovusio lietuvio schema: reguliariai pervesdavo daugiamilijonines sumas (19)

Vilniaus apygardos teismas atmetė dar vieną Evaldo Rimašausko, kuris jis įtariamas iš dviejų JAV tarptautinių kompanijų sukčiaujant išviliojęs 100 mln. dolerių (beveik 91,5 mln. eurų), skundą dėl kardomojo suėmimo pratęsimo.

Registrų centro vadovo postu susidomėjo 19 pretendentų (8)

Kitą savaitę turėtų paaiškėti naujasis Registrų centro vadovas – konkursu į šias pareigas susidomėjo 19 pretendentų, pateikusių paraiškas.

„Google“ ir „Facebook“ pripažino patyrusios 100 mln. dolerių žalą dėl lietuvio veiksmų (86)

JAV interneto milžinės „Google“ ir „Facebook“ pripažino patyrusios 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) žalą dėl kompiuteriniu sukčiavimu kaltinamo lietuvio Evaldo Rimašausko veiksmų, penktadienį paskelbė britų nacionalinis transliuotojas BBC.

100 mln. dolerių išviliojusio lietuvio aukos - „Google“ ir „Facebook“ (53)

48 metų Evaldui Ramašauskui apgaulės schema pavyko apsimetus vienu garsiu techninės įrangos gamintoju iš Azijos, teigiama teismo dokumentuose. Amerikiečių bendrovių darbuotojus lietuvis įkalbėjo į jo sąskaitas Latvijoje, Kipre ir kitose šalyse pervesti dešimtis milijonų dolerių.

Lietuvės verslininkės poelgis sukėlė šurmulį Danijos žiniasklaidoje (151)

Nedidelį verslą sukūrusi lietuvė Lina Von Bale, turinti vestuvinių suknelių saloną Stenløse, šiomis dienomis sukėlė nemažą šurmulį Danijos žiniasklaidoje.