Pramonininkai skeptiškai vertina pakuočių užstato sistemos išplėtimą

 (12)
Gamintojams ir importuotojams, prekybos įmonėms, atliekų tvarkytojams ir atliekų perdirbėjams atstovaujančios asociacijos bei organizacijos abejoja valdžios planais išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes.
© DELFI / Domantas Pipas

Verslo atstovai teigia, kad vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių perkėlimo į užstato sistemą nauda yra labai menka, lyginant su šios priemonės neigiamu poveikiu Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei bei socialinei aplinkai, rašoma Lietuvos pramonininkų konfederacijos pranešime spaudai.

Verslo atstovų nuomone, planuojama vienkartinių pakuočių užstato sistemos plėtra turėtų neigiamas pasekmes. Kaip pabrėžiama pramonininkų konfederacijos pranešime, iš esmės susilpnėtų esama pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo savivaldybėse sistema, mažėtų gyventojų pasitikėjimas atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema.

Dabartinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema, veikianti nuo 2016 m. vasario 1 d., apima 67,6 tūkstančius tonų stiklo pakuočių atliekų, iš kurių 10 proc. dalyvauja užstato sistemoje. Į stiklo pakuočių rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinės) sistemos plėtrą iki 2018 metų numatyta investuoti 11 mln. eurų, iš kurių per pastaruosius 3 metus jau panaudota daugiau kaip 8,5 mln. eurų.

Už šias lėšas įrengta ir 2017 metais bus naudojama daugiau kaip 285 tūkst. stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteinerių individualiose gyvenamosiose valdose.

Surinkimo priemonių naudojimo praktika per pastaruosius dvejus metus parodė, kad buityje susidarančių pakuočių atliekų surinkimas siekia 70–90 proc., o stiklo pakuočių atliekų surinkimas kai kuriose savivaldybėse siekia ir 90–100 proc.

Skaičiuojama, jog įgyvendinus siūlomą privalomo užstato sistemos išplėtimo projektą, iš esamos rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinės) sistemos į užstato sistemą būtų perkelta apie 120 mln. vienetų arba 56 tūkst. tonų vienkartinių stiklo pakuočių per metus, kas sudaro apie 84 proc. visų dabartinėje rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje dalyvaujančių vienkartinių stiklo pakuočių.

„Esamoje rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje stiklo pakuotėms skirta surinkimo infrastruktūra – 285 tūkst. individualių valdų konteinerių ir absoliuti dauguma 9,4 tūkst. kolektyvinių stiklo konteinerių – taptų iš esmės nebereikalingi dėl savo panaudojimo neefektyvumo ir brangumo“, – rašoma pranešime.

Kaip rašoma pranešime, didelė šiuo metu veikiančių 42 Lietuvos atliekų tvarkymo įmonių verslo ir pajamų dalis būtų perduota kelis kartus brangesnei privalomo užstato sistemai. Lėšos iš dabartinės sistemos būtų nukreiptos brangių užsienietiškų taromatų gamintojams ir prekybininkams.

Tuo tarpu anksčiau pastatytų ir nebereikalingais tapusių stiklo konteinerių investicinius kaštus privalėtų padengti rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinėje) sistemoje likę nariai, gaminantys ar importuojantys tokią produkciją kaip, pavyzdžiui, konservuoti agurkai, pomidorai bei kitos bakalėjos prekės, taip pat pienas, mėsa ir kiti maisto bei ne maisto produktai. Visi šie produktai neabejotinai brangtų, kad būtų surinktos lėšos brangiems užstato sistemos plėtimo sprendimams įgyvendinti.

Tik vienoje ES šalyje – Suomijoje – stikliniai vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai yra įtraukti į užstato sistemą.

Tuo tarpu kitose užstato sistemą turinčiose ES šalyse (Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Estijoje) stikliniai vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai į užstato sistemą nėra įtraukiami dėl įvairių priežasčių: užstatas šių gėrimų kainoje sudaro santykinai nedidelę dalį, todėl ekonomiškai nemotyvuoja vartotojų sugrąžinti gėrimų pakuotę ir atgauti užstatą; šie gėrimai pasižymi didele įvairove, juos visus reikia įtraukti į produktų registrą, o tai apsunkina užstato sistemos administravimą; panaudotus stiklinius butelius techniškai sudėtinga priimti rankiniu būdu; panaudotų stiklinių butelių tvarkymo užstato sistemoje pabrangimas yra neproporcingas aplinkosauginei naudai.

Kita negatyvi, pasak pramonininkų, šių pakeitimų pusė – gyventojams būtų apsunkintos rūšiavimo sąlygos. Lietuvos gyventojams privačiose namų valdose iki metų pabaigos bus išdalinta ir aptarnaujama 285 tūkst. konteinerių stiklo pakuočių atliekoms bei daugiau kaip 327 tūkst. konteinerių visoms likusioms pakuočių atliekoms surinkti. Tokiu būdu sudarytos tinkamos sąlygos, kad gyventojai galėtų kuo patogiau ir lengviau rūšiuoti pakuočių atliekas namų aplinkoje.

Įgyvendinus privalomo užstato plėtros projektą, gyventojai nebegalės naudotis šalia namų pastatytais stiklo konteineriais, tačiau privalės patys vežti sukauptas stiklo pakuočių atliekas į atliekų surinkimo vietas. Šios aplinkybės neabejotinai apsunkins rūšiavimo sąlygas gyventojams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Filadelfijos FED prezidentas: jei infliacija liks silpna, gali tekti pergalvoti planus dėl palūkanų kėlimo

JAV Federaliniam atsargų bankui (FED) gali tekti pergalvoti savo planus kelti palūkanų normas, jei infliacija šalyje toliau liks silpna, teigia Filadelfijos FED prezidentas Patrickas Harkeris.

TVF sumažino JAV ekonomikos augimo prognozę (2)

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nusprendė sumažinti JAV ekonomikos augimo prognozę, praneša BBC.

Keičiasi Civilinio proceso kodeksas: kas jame naujo skolų išieškojimo požiūriu? (23)

Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalioja esminiai Civilinio proceso kodekso pakeitimai, aktualūs tiek skolų išieškojimo bendrovėms, tiek skolininkams.

JAV milžinė iškelia paslaugų centro veiklą iš Vilniaus (305)

Viena didžiausių pasaulyje draudimo kompanijų American International Group, Inc. (AIG) antradienį pranešė apie sprendimą uždaryti Vilniuje įsikūrusį paslaugų centrą.

Žemos palūkanos – didžiausia rizika Vokietijos ekonomikai (7)

Žemos palūkanų normos yra didžiausia rizika pastaruoju metu stipriai atrodančiai Vokietijos ekonomikai, antradienį teigė šalies Finansinio stabilumo komitetas.