Po žinios apie sąskaitų tikrinimą – gyventojų reakcija

Beveik kas trečias lietuvis teigia turįs pažįstamų, kurie pastaruoju metu gavo nelegalių pajamų. Tačiau net du trečdaliai įsitikinę, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neturėtų tikrinti sąskaitų likučių ir gautų pajamų, rodo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Į klausimus, ar sutinkate, kad jūsų banko sąskaitos pinigų likutį tikrintų VMI ir ar ši institucija turėtų žinoti, kiek pinigų per metus buvo pervesta į sąskaitą, gyventojai atsakė labai panašiai. Apie 19 proc. atsakymų buvo teigiami, o 65 proc. – neigiami.

Sutinkantys, kad sąskaitos būtų tikrinamos dažniau nurodė jauniausi (iki 25 m.) ir vyriausi (daugiau 55 m.) respondentai, atstovaujantys mažiausias pajamas gaunančiai apklaustųjų grupei.

Tik 6 proc. gyventojų prisipažino per pastaruosius metus gavę nelegalių pajamų, nuo kurių nebuvo mokėti mokesčiai. Tai vidutines pajamas gaunantys gyventojai, žemesnio išsimokslinimo atstovai, vyrai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Kita vertus, keturis kartus daugiau apklausos dalyvių – 27 proc. – apklaustųjų prisipažino pažįstantys asmenų, kurie „šešėlinių“ pajamų yra gavę. Pažįstantys tokių asmenų dažniau nurodė vyrai, 36 – 55 m. amžiaus, gaunantys vidutines pajamas respondentai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Paprašytas pakomentuoti apklausos rezultatus „Transparency Lietuva“ vadovas Sergejus Muravjovas atkreipė dėmesį į du dalykus.

„Pirma, VMI pralaimėjo pirmąją viešąją diskusiją šia tema ir dar turi nemažai nuveikti, kad paaiškintų žmonėms šio veiksmo naudą ir pagrįstumą. Antra, Lietuvos gyventojai tampa vis kritiškesni ir nemano, jog turi aklai pasitikėti kiekvienu valstybinių įstaigų sprendimu“, – sakė jis.

Anot S. Muravjovo, aišku, jog žmonės nėra linkę prisipažinti, jog gauna šešėlines pajamas.

„Iš tyrimų matome, kad šešėlio mastas Lietuvoje yra gerokai didesnis. Esminis klausimas – kada mūsų politikai pradės ieškoti naujoviškų būdų jam sumažinti? Pavyzdžiui, daugelyje valstybių kvitų loterijos paverčia žmones savotiškais mokesčių inspektoriais, kurie surenka kvitus ir ragina kitus mokėti mokesčius. Be abejo, yra ir kitų būdų paraginti žmones mokėti mokesčius. Laukiu, kada mūsų Vyriausybė išbandys nors vieną iš jų“, – prisipažino „Transparency Lietuva“ vadovas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas, paklaustas apie apklausos rezultatus, buvo labiau kategoriškas.

„Gi nenorėtumėte, kad kartą į metus jūsų namus, stalčius ir spintas tikrintų Mokesčių inspekcija. Net jei nieko įtartino ten ir nerastų. Gyvenimo privatumas, nekaltumo prezumpcija yra vertybės, kurias vertina ir puoselėja laisvos valstybės. Jei Vyriausybė, Seimas nereaguos į gyventojų nuomonę ir negrįš prie šio patyliukais priimto įstatymo, tai apskritai galima klausti, ar valdžia paiso gyventojų nuomonės? Ar paiso tik tada, kai valdžiai tai naudinga?“, – sakė jis.

LLRI vadovo įsitikinimu, klausti žmogaus, ar jis gauna šešėlinių pajamų yra tuščias reikalas, nes į tokius klausimus ne visi atsako sąžiningai. Dėl to panašių klausimų dažnai yra klausiama netiesiogiai.

„Mes viename tyrime klausėme, ar žmonės turi draugų ar artimųjų, kurie pastaraisiais metais dirbo šešėlyje. Rezultatas labai panašus – teigiamai atsakė 29 proc. Dažniausia tai darbo sutartis turintys žmonės, „vokelyje” gaunantys dalį atlyginimo“, – pasakojo Ž. Šilėnas.

Jo nuomone, šešėlis darbo rinkoje egzistuoja tarp tų, kurie oficialiai gauna mažas pajamas. Be oficialaus minimumo ar dar mažesnės algos, kai dirbama neva ne visą darbo dieną, jie gauna ir neapskaitomą priedą („vokelį“).

„Dėl to visose oficialiose statistikose mes turime apie ketvirtadalį žmonių uždirbančių MMA. O maži atlyginimai Lietuvoje atrodo dar mažesni nei yra iš tikrųjų“, – komentavo LLRI prezidentas.

DELFI primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino Mokesčių administravimo įstatymą įgyvendinančią tvarką, pagal kurią finansų institucijos automatiškai teiks duomenis VMI apie gyventojų sąskaitas, jų bendras metines apyvartas, likučius (jei apyvarta – 15 tūkst. eurų ir daugiau, likutis – 5 tūkst. eurų ir daugiau), palūkanas, skolinius įsipareigojimus, draudimo įmokas ir kt.

VMI duomenimis, pernai Lietuvoje pajamas, viršijančias 15 tūkst. eurų ribą, gavo apie 9 proc. gyventojų.

Tik 11 proc. visų indėlininkų – rezidentų ir nerezidentų – komercinių bankų sąskaitose pernai birželio pabaigoje turėjo daugiau nei po 5 tūkst. eurų.

Beje, šiuose indėliuose laikomi pinigai sudaro net 65 proc. visų bankuose esamų indėlių bendros sumos.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų 2016 metų sausio 20-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!