Vilniaus universiteto ir Lietuvos banko Tyrimų centre atliktas mokslininkės tyrimas rodo, kad bankai bus priversti keisti savo verslo modelius, jei ilgesniu laikotarpiu norės kurti vertę visuomenei ir akcininkams.
Savo darbe A. Jočienė pastebi, kad 2009 m. krizė stipriai paveikė Lietuvoje veikiančius bankus.
„Kai kurie iš jų dar iki šiol nėra uždirbę tiek pelno, kad pakaktų tuo metu patirtiems nuostoliams padengti“, - savo straipsnyje mini ji.
Tyrimas atskleidė, kad po krizės Baltijos šalyse veikiantys komerciniai bankai pradėjo keisti savo verslo modelį: jie tapo saugesni, patikimesni, vykdantys visus riziką ribojančius reikalavimus. Tačiau blogoji šio pasikeitimo pusė – jie vengia prisiimti riziką.
„Toks verslo modelis labai skiriasi nuo buvusio prieš krizę, tačiau, taikydami jį, bankai nukrypsta į kitą kraštutinumą. Jų galimybės kurti vertę visuomenei ir akcininkams ilgesniu laikotarpiu kelia susirūpinimą“, - savo pastebėjimais dalijasi A. Jočienė.
Tyrimo metu buvo analizuojami devynių skandinaviškų bankų, veikiančių Lietuvoje, verslo modeliai.
Tyrimo metu buvo nustatytos pagrindinės Baltijos šalyse veikiančių, skandinaviško kapitalo bankų savybės. Pasak A. Jočienės, šie bankai pažymi mažmeninio banko, vykdančio veiklą tik vienoje jurisdikcijoje, besiorientuojantis į banko saugumą ir patikimumą, labai priklausantis nuo patronuojančio banko sprendimų, vengiantis rizikos, dedantis pastangas gauti daugiau nepalūkaninių pajamų ir pasiekti didesnį veiklos efektyvumą.
„Tokio banko pelningumas vidutinis, o ateities pelningumo tendencija mažėjanti“, - konstatuoja mokslininkė.
Pasak jos, jei bankai ir toliau vykdys tokią veiklą, jų galimybė uždirbti norimus pelnus ateityje yra mažai tikėtina.
Nors Baltijos šalyse veikiantiems bankams krizės metu itin padėjo patronuojantys bankai Skandinavijos šalyse, vis dėlto didelė priklausomybė nuo jų priimamų sprendimų gali turėti ir neigiamų pasekmių.
„Tiek patiems bankams, tiek Baltijos šalių ekonomikai, pavyzdžiui, jei sprendimai neadekvatūs šalyje susiklosčiusiai situacijai, neprisidedama prie šalies ekonomikos atsigavimo, - tvirtina A. Jočienė. - Jei bankai nesugebės uždirbti reikiamų grąžų akcininkams šiame regione, patronuojantieji bankai gali priimti atitinkamus sprendimus – iš esmės pakeisti verslo modelį ar veiklą perkelti į kitą regioną“.
Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2011 m. bankai vis labiau orientuojasi į pajamas, kurios gaunamos ne iš palūkanų. Bankams tai patrauklu, nes pinigai uždirbami neprisiimant finansinės rizikos.
Pasak A. Jočienės, taip pat pajamos didinamos keliant paslaugų įkainius, tačiau tai turi įtaką bankų įvaizdžiui ir toliau keliant įkainius klientai gali pradėti rinktis konkurencingesnes kainas siūlančius paslaugų tiekėjus.
Tyrimo autorė pastebi, kad įkainių kėlimas galėtų būti pateisinamas, jei kartu būtų gerinama paslaugų kokybė, tačiau kol kas tokios tendencijos ji neįžvelgianti.
Dar vienas, mokslininkės pastebėjimu, komercinių bankų taikomas būdas didinti pelningumą – sąnaudų mažinimas. Jo siekiama uždarant padalinius, mažinant darbuotojų skaičių ar automatizuojant veiklą. Tačiau ir čia A. Jočienė mato ribotas ateities galimybes.
Pasak tyrimo autorės, skandinaviško kapitalo bankai, veikiantys Baltijos šalyse, savo verslo modelį galėtų labiau nukreipti į palūkanas uždirbančių aktyvų didinimą.
„Tyrimas parodė, kad bankų paskolų portfelio augimas yra vangus. Bankai vengia prisiimti riziką, nors kapitalo turi pakankamai ir kredituoja tik mažos rizikos klientus“, - išvadomis dalijasi mokslininkė.
A. Jočienei nuostabą kelia verslo klientams suteiktų paskolų struktūra. Tyrėja pastebi, kad beveik pusę jos sudaro nekilnojamojo turto, statybos veiklai suteiktos paskolos, taip pat paskolos valstybės įstaigoms ar paskolos su valstybės garantijomis.
Pasak jos, mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę, suteiktos paskolos sudaro tik mažą dalį, tačiau būtent šio sektoriaus kreditavimas suteiktų geresnių perspektyvų Lietuvos ekonomikai.
