Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas po mokesčių Lietuvoje buvo 1804 Lt (522,47 eurai), minimalus atlyginimas – 840 Lt (243 eurai), vidutinė senatvės pensija – 823,3 Lt (238,44 eurų).

Šiuo metu pagal minimalų atlyginimą Lietuva yra trečia nuo galo Europos Sąjungoje (ES) aplenkdama tik Rumuniją ir Bulgariją. Įstojusi į euro zoną mūsų šalis bus paskutinė pagal šį rodiklį. Pensijos Lietuvoje taip pat yra vienos mažiausių ir tikrai bus mažiausios euro zonoje, nes Latvijoje vidutinė senatvės pensija yra 936 Lt, o Estijoje – 1090 Lt. 

Beje, kaimyninėse šalyse pensijos yra apmokestinamos. Latvijoje pensijos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčių tarifu apmokestinamos nuo 810 Lt, o Estijoje pensijoms taikomas 10 proc. mokestis, tačiau vidutinė pensija dar yra neapmokestinama.

„Bent jau galime pasiguosti tuo, kad mūsų skirtumai su Latvija yra labai nedideli ir veikiausiai nelaikytini esminiais. Iš tiesų dar neturtingesnės už mus valstybės, tokios kaip Bulgarija, Rumunija ir Kroatija kol kas neplanuoja patekti į euro zoną“, - DELFI sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak ekonomisto, psichologinis efektas Lietuvos gyventojams po kainų ir atlyginimų pakeitimo į eurus turės tik antraeilės arba trumpalaikės įtakos.

Gitanas Nausėda
„Tai yra daugiau psichologijos dalykas. Kai kas teikia esminės reikšmės tam, kad Latvijos piniginis vienetas buvo stambesnis nei euras ir dėl to jie psichologiškai pasijuto tvirčiau po prisijungimo prie euro zonos. O lietuviai neva pasijaus prasčiau. Tačiau prisiminkime Estiją, kurios piniginis vienetas buvo gana smulkus ir ten tiek atlyginimai, tiek kainos labai sustambėjo perėjus į eurus. Bet nieko ypatingo pas juos neatsitiko. Aš, kaip ekonomistas, šiam psichologiniam faktoriui teikčiau antraeilę reikšmę“, - sakė G. Nausėda.

Pasak jo, dėl kainų ir atlyginimų pakeitimo į kitą valiutą žmonės nepradės blogiau gyventi. Taip galėtų nutikti tik vieninteliu atveju – jeigu atlyginimai būtų sąžiningai perskaičiuoti, o kainos būtų suapvalinamos pirkėjo nenaudai.

„Šiems dalykams galima užkirsti kelią. Tai rodo ir kitų šalių patirtis. Mūsų prisijungimas vėlesniame etape leidžia pasimokyti iš klaidų, kurias galbūt padarė kitos valstybės“, - sakė pašnekovas.

Ekonomistas pabrėžė, kad nei šalių dydis, nei turtinė situacija niekaip neveikia jų pozicijos dalyvaujant Europos centrinio banko sprendimų priėmime ar euro zonos ministrų taryboje.

„Tai yra tarpusavyje nesusiję dalykai. Tikrai nesutikčiau su nuomone, kad jeigu mes neturtingi, tai mūsų nuomonė niekam neįdomu. Jeigu pasisakantis žmogus turi profesionalią nuomonę, tai niekas prieš tai nežiūri į žemėlapį, kokio dydžio valstybei jis atstovauja. Jis lygiai taip pat gali dalyvauti diskusijose kaip ir Vokietijos centrinio banko vadovas. Be to, prie stalo posėdžiaus ir Latvijos bei Estijos centrinių bankų vadovai, taip galime netgi labiau sustiprinti savo balsą“, - kalbėjo G. Nausėda.

Laukia optimizmo pliūpsnis?

Ekonomistų vertinimu, 2011 m. eurą įsivedusi Estija išgyvenimo euro euforiją, kai po prisijungimo prie bendros europinės valiutos atlyginimai ir kainos ėmė augti labai sparčiai, paskui jas šoko ir nekilnojamojo turto rinka.

Praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis prieš atskaitant mokesčius Estijoje padidėjo 7,6 proc., Lietuvoje - 4,7 proc., Latvijoje - 4,6 proc.

Pastaraisiais metais infliacija Estijoje taip pat buvo bent 1 proc. didesnė nei Lietuvoje ir Latvijoje. O, pavyzdžiui, NT kainos pernai Taline didėjo 20 proc.

Latvija eurą įsivedė nuo šių metų sausio, tačiau jau ir čia pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas paaugo 9 proc., nors, pavyzdžiui, Lietuvoje tuo pačiu metu jis didėjo 3,7 proc.

Kaimyninės šalies ekonomistai tvirtina, kad tai yra rizika šalies ūkio tvarumui.

„Šis augimas yra panašus į buvusį Estijoje ir šiek tiek kelia nerimą. Tačiau metų pradžioje turėjome minimalaus atlyginimo didėjimą ir kai kurių darbo mokesčių sumažinimą. Taigi buvo pora svarbių faktorių. Galbūt Rusijos problemos, dėl kurių mūsų ekonomika augs mažiau, mums padės sumažinti spaudimą darbo rinkoje ir ją šiek tiek subalansuos“, - pirmadienį Vilniuje kalbėjo „Swedbank“ banko Latvijoje vyresnioji ekonomistė Lija Strašuna.

Po ekonomikos augimo bumo pirmąjį šių metų ketvirtį  Estijos ekonomika netikėtai smuko 1,9 proc. Tuo metu sausio-kovo mėnesiais, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos BVP augo 2,9 proc., Latvijos - 2,8 proc.

Dar prieš oficialius sprendimus dėl euro įvedimo Lietuvos NT rinkoje taip pat pastebimas didelis suaktyvėjimas, tačiau pavojaus varpais kol kas neskambinama, nes kainos į viršų dar nešoka.

Galutinio sprendimo dėl prisijungimo prie euro Lietuva laukia liepos 23 d., kai vyks ES bendrųjų reikalų tarybos. Tada bus paskelbtas ir litų į eurus keitimo kursas. Manoma, kad jis bus toks, koks dabar – 3,4528 Lt už vieną eurą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (896)