Finansų ministerija Vyriausybei pateikė Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kuriose numatyta, kad finansų rinkų dalyviai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės periodiškai teikti informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas šiose pataisose pasigenda konkretumo ir abejoja jų nauda.
„Laisvai interpretuojama ir kol kas neaiškiai apibrėžiama duomenų perdavimo funkcija Mokesčių inspekcijai. Labai daug funkcijų numatoma kredito įstaigoms. Mes galime teikti tik tokią informaciją, kuri yra programuojama ir kurią galima paimti. Jeigu bus norima gauti visą reikalingą informaciją, reikia tikėtis, kad reikės atlikti ekonominę analizę ir surinkti duomenis. Tai turi būti aiškiai apibrėžta. Apskritai esame skeptiški dėl naudos, nes visiems reikia gerbti privačią nuosavybę ir privatumą“, - DELFI sakė jis.
Be to, bankų atstovas mano, kad tokios priemonės gali atgrasyti žmones nuo naudojimosi bankinėmis paslaugomis.
Jo nuomone, informacijos teikimo tvarką turėtų nustatyti ne VMI, bet Vyriausybė savo nutarimu.
Finansų ministerijos parengtose pataisose numatyta, kad nurodytą informaciją bei duomenis, būtinus mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, tretieji asmenys turės teikti periodiškai pagal atskirą VMI nurodymą.
Informacija turėtų būti pateikta ne vėliau kaip per 10 dienų nuo VMI nurodymo įteikimo dienos arba mokesčių administratoriaus nustatytu ilgesniu terminu.
Paaiškino, kaip viskas atrodytų
Finansų viceministras Vytautas Galvonas pripažino žinąs apie bankų nepasitenkinimą, tačiau jis nesutinka, kad dėl to padidės šešėlis.
„Tai yra prietarai. Kai vaikas nori tėvui pasiaiškinti, kodėl praleido pamokas, jis sugalvos 25 pasiteisinimus. O kur daugiau žmonės laikys pinigus? Jeigu žmones neneš pinigų į bankus, suprastės kriminogeninė situacija, nes visi nusikaltėliai žinos, kad pinigai laikomi namuose“, - DELFI sakė viceministras.
Tiesa, Finansų ministerija sutinka su vieninteliu bankų argumentu, kad dabar yra netinkamas laikas.
Vyriausybei pateiktose pataisose buvo siūlyta, kad jos įsigaliotų nuo šio lapkričio.
„Mokesčių inspekcija ir dabar laisvai gali gauti informaciją, tačiau turi suformuoti užklausimą ir jį pateikti. O įsigaliojus šioms pataisoms, bus sukurtas registras, kuriame mokesčių inspektorius gali rasti reikiamą informaciją apie įmonę arba asmenį. Lygiai taip pat kaip Registrų centras dabar yra suformavęs savo duomenų bazę, kur galima rasti informaciją apie įvykusius sandorius“, - apie planus kalbėjo jis.
Viceministras sako girdėjęs bankų argumentą, kad jų nuolat teikiama informacija gali kur nors nutekėti. Tačiau jis nenori su tuo sutikti.
„Iš kur informacija daugiausiai nutekėdavo, jei ne iš pačių bankų. Kiek Lietuvoje tų skandalų vyko, visada informacija per juos pačius ir ištekėdavo. Ministerijos nuomone, šis susirūpinimas yra visiškai nepagrįstas, nes informacijos saugumas yra užtikrinimas tiek teisiniu, tiek praktiniu aspektu“, - tvirtino pašnekovas.
Jo teigimu, Mokesčių administravimo įstatyme yra išvardytas konkretus sąrašas asmenų, kurie gali gauti informaciją. Be to, informacinėje sistemoje fiksuojamas kiekvienas informacijos gavimo atvejis.
„Jeigu pasinaudoji informacija, esi pažymėtas, kad ją gavai“, - dėstė V. Galvonas.
Anot viceministro, pagal Lietuvos pasirašytą sutartį su JAV vyriausybe, finansų įstaigos turi teikti informaciją apie tos šalies piliečius, kurie turi sąskaitas Lietuvoje.
„Jeigu mūsų bankai teikia informaciją JAV Vyriausybei, tai kodėl mes negalime tos pačios informacijos teikti savo mokesčių administratoriui“, - kalbėjo jis.
Viceministras sakė, kad kol kas nėra skaičiavimų, kiek šiomis priemonėmis galima būtų gauti daugiau pinigų. Anksčiau neoficialiai buvo skaičiuojama, kad šešėlinėje ekonomikoje sukasi apie 30 mlrd. Lt.
Trečiadienį įstatymo pataisoms pritarė Vyriausybė, taigi jų tolesnis svarstymas persikelia į Seimą.
DELFI primena, kad valdantieji taip pat siekia uždrausti grynaisiais atsiskaityti už brangesnius nei 10 tūkst. Lt pirkinius. Tai numatančios Civilinio kodekso pataisos šiuo metu nagrinėjamos Seime.
