Tačiau padavėja dirbusi mergina DELFI skundžiasi, kad sunkus darbas yra labai menkai apmokamas, tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad restoranai ir kavinės yra spaudžiami iš kelių pusių: trūksta motyvuotų darbuotojų, dideli mokesčiai ir nuolat auganti minimali alga nebeleidžia uždirbti.
Vienoje sostinės kavinėje padavėja dirbusi Austė (vardas pakeistas, pavardė redakcijai žinoma) mano, kad kavinių savininkai ieško pigios darbo jėgos, todėl noriai įdarbina jaunimą.
„Šioje srityje problema turbūt yra bendra, nes mano bendraamžiai vasarą dirbdavo kavinėse, oficialiai įdarbina pusei etato, nors reikia dirbti visu etatu. Aš dirbdavau netgi daugiau nei pilnu etatu, nes dirbdavau 191 valandą per mėnesį, algos gaudavau 700 Lt (apie 200 eurų), nes dar prie pusės minimalios algos pridėdavo kelis šimtus vokelyje“, - DELFI pasakojo mergina.
Didžiuliai arbatpinigiai – retenybė
Arbatpinigiai jos piniginės taip pat gausiai nepapildydavo.
Pasak merginos, gaunamų arbatpinigių kiekis priklauso ir nuo oro.
„Jeigu oras būdavo lietingas, per dieną galima tikėtis 10-20 Lt arbatpinigių, kuriuos išleisdavom taksi. Jeigu būna šventės mieste, ateidavo koks užsienietis, tada galima tikėtis daugiau arbatpinigių. Antrą algą iš arbatpinigių galima uždirbti baruose arba kavinėse, kur susirenka daugiau jaunimo“, - pasakojo buvusi padavėja.
Pašnekovės nuomone, padavėjos darbas pajūrio kurortuose yra sunkesnis dėl didesnio žmonų srauto, bet ten galima gauti kur kas daugiau arbatpinigių, nes atostogaujantys žmonės yra dosnesni.
Paklausta, ką patartų jaunuoliui, kuris nori vasarą padirbėti kavinėje, ji sakė, kad nereikia sutikti su visomis sąlygomis, kad tik gautų darbą.
„Padirbėjusi padavėja įsitikinau, kad jaunais žmonėmis naudojasi ir juos kvailina. Mano nuomone, darbas oficialiai puse etato, bet ariant kaip arkliui yra elementarus išnaudojimas. Geriau jau eiti į viešbutį dirbti kambarine, kur esi įdarbinamas visu etatu ir gauni pastovų atlyginimą“, - savo nuomonę dėstė Austė.
Varo į neviltį
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė tvirtina, kad dabar jauni žmonės yra nemotyvuoti išsaugoti darbo vietą, o šis sektorius yra itin imlus darbo jėgai.
Pasak pašnekovės, Lietuvoje yra puikių profesinių mokyklų, kuriose įrengti kavinių, virtuvių, parduotuvių simuliatoriai, tačiau darbuotojų vis tiek trūksta.
„Turbūt nėra nė vienos srities, kur mokesčiai sudarytų iki 40 proc. apyvartos. Mokesčiai yra žiaurūs. Taip pat turėtų būti liberalizuotas darbuotojų priėmimas ir atleidimas, studentų, mokinių priėmimas. Taip pat mums yra labai aktuali problema minimalaus atlyginimo kėlimas. Įsivaizduokite, kiek restorane yra padavėjų ir visiems jiems vienu metu reikia pakelti algą. Minimalios algos didinimas nekeliant neapmokestinamojo pajamų dydžio mums yra visiška tragedija. Restoranų sektoriuje problema yra per dideli mokesčiai, verslas nebeišgyvena“, - sakė E. Šiškauskienė.
Pasak asociacijos vadovės, visame pasaulyje padavėjai gauna minimalią algą, o likusią dalį uždarbio susirenka iš arbatpinigių.
„Padavėjai gerame restorane per dieną mažiausiai 50-100 Lt (apie 14-30 eurų) susirinkdavo. Paskaičiuokite, kiek per mėnesį galima užsidirbti, jei netingi ir nori dirbti“, - pavyzdį pateikė ji.
Jeigu mokesčiai sumažėtų, pašnekovės nuomone, verslininkai sukurtų daugiau darbo vietų jaunimui.
Taip pat, pasak asociacijos vadovės, restoranų ir kavinių sektoriui darbuotojų surasti trukdo pašalpų sistema.
„Jos yra tokios, kad niekas nenori legaliai dirbti, nes labiau apsimoka sėdėti namuose ir nieko neveikti. Jaunimas nenori eiti dirbti. Raskite kambarinę, kuri ateitų dirbti už minimumą, ne, juk pašalpa didesnė“, - teigė ji.
DELFI primena, kad šiuo metu minimalus atlyginimas neatskaičius mokesčių Lietuvoje yra 300 eurų. Nuo liepos jį norima didinti iki 325 eurų.
„Sodros“ duomenimis, padavėjai patenka į dešimtuką menkiausiai šalyje apmokamų profesijų. Skelbiama, kad vidutiniškai padavėjas per mėnesį uždirba 234 eurus neatskaičius mokesčių.
Stebi ypač sezono metu
Valstybinės darbo inspekcijos atstovė spaudai Gabrielė Banaitytė DELFI sakė, kad viešasis maitinimas yra viena iš inspekcijos dėmesio centre esančių ekonominių veiklų, ypač sezono metu.
„Pagrindiniai čia fiksuojami pažeidimai – nelegalus darbas, dirbamas nepasirašius sutarties ir nepranešus „Sodrai“ (pernai nustatyti 80 nelegaliai dirbusių asmenų (5,6 proc. nuo visų nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų). Taip pat darbo laiko apskaitos pažeidimai: nesilaikoma darbo ir poilsio reikalavimų, nefiksuojami viršvalandiniai darbai ir už juos neapmokama arba sumokama „vokeliuose“, - komentavo ji.
Skundai iš šio sektoriaus sudaro apie 5 proc. visų gaunamų. Juose keliami klausimai dėl darbo ir poilsio laiko, viršvalandžių, trečdalis iš šių skundų – dėl darbo apmokėjimo problemų.
Prašome Jūsų – pasidalinkite savo nuomone ar patirtimi. Gal esate dirbę padavėja ar padavėju? Papasakokite, su kokias klientais teko susidurti, kiek arbatpinigių gaudavote, kokios buvo darbo sąlygos! Laukiame Jūsų laiškų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Kavinė“, savo nuomone ar rašiniu taip pat galite pasidalinti žemiau!
