Balandžio pabaigoje Europos Komisijos parengtame dokumente nurodoma, ką ES vadina „trečiojo etapo“ sankcijomis. Dokumentas vadinasi „Galimo sankcijų Rusijai poveikio ES ūkiui ir jos šalims narėms vertinimas“. Kaip pavyko išsiaiškinti „EUobserver“, jame pateikiama informacija ir apie vadinamojo „trečiojo etapo“ sankcijas Maskvai – pateikiami trys variantai.
Švelniausios
Švelniausių sankcijų scenarijuje įvardyti septyni žingsniai. Jie skamba taip: ribojimai „prabangos prekių iš Rusijos (deimantų, brangiųjų metalų, kailių, degtinės ir ikrų) importui“, ribojimai pasirinktiems „gaminiams“ (įskaitant trąšas, cheminius gaminius, padangas, mašinas, tačiau netaikomi plienui ir branduolinių jėgainių dalims), apribojimai „ginklų eksportui bei importui“ bei ribojimai „finansų eksportui“ nurodytoms bendrovėms.
Plane taip pat numatyta praplėsti juodąjį fizinių ir juridinių asmenų iš Rusijos sąrašą, įšaldyti ES paramą projektams Rusijoje ir nutraukti paskolų suteikimą iš Europos investicijų banko. Dėl pastarųjų trijų sankcijų ES sutarė dar prieš Malaizijos oro linijų lėktuvo tragediją (dalis diplomatų jas įvardija kaip 2,9 etapo sankcijas).
Vidutinės
Vidutinio griežtumo sankcijos susijusios su dar aštuoniais žingsniais.
Tai yra: tarpinių ir gatavų gaminių importo draudimas, „visų svarbiausiųjų technologijų, ginklų bei dvejopos paskirties gaminių importo bei eksporto“ draudimas, dar praplėstas juodasis įmonių ir fizinių asmenų sąrašas, „įvardytų finansinių paslaugų, prekybos ir investicijų“ ribojimai, ribojimai „laisvam kapitalo judėjimui“, ribojimai „jūriniam ir sausumos transportui (oro transportui negalioja), „Rusijos investicijų/įsigijimų energetikos sektoriuje sustabdymas“, „importo draudimas anglims (negalioja elektrai), visų bendrų projektų atšaukimas.
Prancūzijos susitarimas su Rusija jau spalį Maskvai išsiųsti „Mistral“ karinį laivą sulaukė nemenko dėmesio, tačiau draudimas „dvejopos paskirties gaminiams“ gali pridaryti dar daugiau rimtų bėdų.
Griežtos
Europos Komisijos parengtos griežčiausios sankcijos susijusios su penkiais žingsniais.
Jais raginama „apriboti kapitalo rinką“, uždrausti naujas investicijas Rusijoje, Rusijos turtui ES bendrovėse pritaikyti itin griežtą kontrolę, uždrausti „dujų ir naftos importą“.
Atsižvelgiant į faktą, jog ES šalys iš Rusijos įsigyja net 84 proc. visos šalies eksportuojamos naftos ir 76 proc. dujų, ši perspektyva Maskvai nežada nieko gero. Tokiam draudimui įsigaliojus, 420 mlrd. dolerių (1072 mlrd. Lt) metiniame Rusijos biudžete atsivertų 300 mlrd. dolerių (766 mlrd. Lt) skylė.
Didžiausios ES valstybės narės, įskaitant Vokietiją, Italiją ir Lenkiją, iš Rusijos gauna mažiausiai trečdalį reikiamų dujų, todėl toks sprendimas neabejotinai sukrėstų ir Europos ekonomiką.
Ekspertai pažymi, jog dar balandį parengtas sankcijas vis dar vertina kiekvienos ES valstybės narės pareigūnai, laukiama komentarų, į kuriuos atsižvelgus, būtų pateiktas galutinis variantas.
Vokietija ir Prancūzija – per švelnios Rusijai
Oliveris Wrightas ir Johnas Lichfieldas Didžiosios Britanijos laikraštyje „The Independent“ išspausdintame straipsnyje rašo apie tai, kad JAV ir Didžiosios Britanijos mėginimai įtikinti Europos lyderius priimti naujų griežtesnių sankcijų prieš Rusiją paketą, regis, nebuvo sėkmingi, skelbia unian.net.
Naktį į pirmadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pavyko priimti sprendimą, kai Rusija balsavimo metu palaikė pasiūlymą atlikti nepriklausomą Malaizijos avialinijų lėktuvo katastrofos tyrimą bei nutraukti karinius veiksmus Ukrainos rytuose po kartkartėmis pernelyg emocingo posėdžio Niujorke.
Vis dėlto Rusija buvo griežtai kritikuojama dėl paramos separatistams. Tačiau maištininkų pažadas pagaliau perduoti Malaizijos valdžiai nukritusio lėktuvo juodąsias dėžes bei pradėti žuvusiųjų repatriacijos procesą sustiprino pozicijas tų, kurie tvirtino, esą naujos sankcijos gali pakenkti tolimesniam bendradarbiavimui su Rusija.
Britų pareigūnai teigia, kad daug kas priklausys nuo Nyderlandų pozicijos, mat ši šalis aviakatastrofoje neteko 193 savo piliečių, jeigu jie laikytųsi nuomonės, kad naujų sankcijų įvedimas ar jų grėsmė gali sutrukdyti aviakatastrofos tyrimui.
Olandijos premjeras Markas Rutte pareiškė, kad bus svarstomi „visi politiniai, ekonominiai ir finansiniai variantai“, jeigu nebus užtikrintas laisvas priėjimas prie tos vietos Rytų Ukrainoje, kur nukrito Malaizijos lėktuvas, nusinešdamas jame buvusias 298 žmonių gyvybes.
Kalbant apie Prancūziją, jis pasiūlė, kad Prancūzijos vyriausybė pristabdytų pardavimą dviejų „Mistral“ tipo laivų, kurie turi būti pristatyti į Rusiją spalį: „Mes daugiau nepardavinėtume Rusijai ginklų ir manome, kad kitos Europos šalys turi daryti tą patį. Tiesą sakant, šioje šalyje būtų neįmanoma įvykdyti tokį didelį užsakymą, kokį gavo prancūzai.“
Bet D. Cameronas sakė, kad „per ilgai, per daug Europos šalių nenoriai darė išvadas apie pasekmes to, kas vyksta Ukrainos Rytuose“. Primindamas apie Antrą pasaulinį karą, D. Cameronas pridūrė, jog Europa neturėtų pamiršti „apie pasekmes to, kas gali atsitikti, jei užmerkiamos akys į tai, kaip didelė valstybė gąsdina mažesnes valstybes“. „Neturime vengti ginti principų, kurie reguliuoja nepriklausomų Europos valstybių elgesį – kas galiausiai ir saugo taiką mūsų kontinente, – sakė jis. – Atėjo laikas padaryti apčiuopiamą mūsų jėgą, įtaką ir išteklius.
Tarp sankcijų, kurias įvesti ragina Didžioji Britanija, yra priemonių prieš Rusijos aviakompaniją „Aeroflot“, birželį atidariusią pigių skrydžių filialą „Dobroliot“, kurio pirmi maršrutai sujungė Maskvą ir neseniai prijungtą Krymą.
Diplomatiniai šaltiniai naktį į pirmadienį pranešė, kad situacija nuolat keičiasi ir artėjant deryboms vis dar neaišku, kokia bus ES reakcija.
Visgi labiausiai tikėtina, kad ES paskelbs tų rusų pavardes ir kompanijų pavadinimus, kuriems bus uždraustas verslas Europoje dėl tiesioginio dalyvavimo Kryme ir Ukrainos Rytuose. Gali būti, kad vėl bus kalbama apie perėjimo prie vadinamosios trečios sankcijų, nukreiptų prieš ištisus Rusijos ekonomikos, finansų, energijos ir gynybos sektorius, fazės grėsmę.
Tačiau Didžioji Britanija kur kas agresyvesnė nei Prancūzija ir Vokietija, kurios baiminasi, kad netikslinga nedelsiant įvesti kitas sankcijas. Jos prisibijo, kad dėl sankcijų Rusija gali atsisakyti bendradarbiauti tiriant lėktuvo katastrofą, taip pat dėl sankcijų, turint omenyje Rusijos reakciją, prezidentui Vladimirui Putinui bus sunkiau atsisakyti ukrainiečių separatistų palaikymo. „Sankcijos – priemonė pasiekti tikslą, o ne tikslas, – sakė vokiečių diplomatinis šaltinis. – Jos iš tiesų naudingos tik tada, kai kelia grėsmę.“ Prancūzų valdininkai pridūrė, jog tikisi, kad užsienio reikalų ministrų susitikime greičiausiai vėl bus iškeltas klausimas apie griežtesnių sankcijų grėsmę, bet bus priimta mažai tvirtų sprendimų.
Prancūzija irgi nenori būti įvaryta į kampą, kad ją verstų įvesti draudimą parduoti ginklus Rusijai, dėl kurio jai veikiausiai teks atsisakyti „Mistral“ laivų pardavimo sandorio. Bet Amerika nori, kad Europa elgtųsi kur kas griežčiau V. Putino atžvilgiu – iš dalies todėl, kad 50 proc. ES prekybos sandorių yra su Rusija.
Kalbėdamas Baltuosiuose Rūmuose B. Obama pareiškė, kad V. Putinas turi rimtai apsvarstyti karinių veiksmų Ukrainos rytinėje dalyje nutraukimą ir pasitelkti įtaką separatistams, kad šie liautųsi trukdyti tarptautiniams stebėtojams tirti „Boeing 777“ tragedijos vietą. „Separatistai išgabena įrodymus iš katastrofos vietos, – sakė B. Obama. – Taip pat trukdo tyrėjams. Tokiu atveju kyla klausimas – ką jie slepia?“
Jo teigimu, V. Putinas yra „tiesiogiai atsakingas“ ir privalo priversti separatistus netrukdyti tarptautiniams tyrėjams. B. Obama taip pat įspėjo Maskvą dėl sankcijų sugriežtinimo, jeigu Rusijos valdžia nesiims veiksmų.
B. Obama nieko nesakė apie tai, ar skiriasi amerikiečių ir europiečių nuomonės dėl to, kaip stipriai gali būti sugriežtintos sankcijos. „Jeigu Rusija toliau griaus Ukrainos suverenitetą, <...> Rusija vis labiau save izoliuos nuo tarptautinės bendruomenės, o tokio elgesio kaina Rusijai toliau didės“, – pabrėžė JAV prezidentas.
