Agronomijos mokslų daktarė Asta Ramaškevičienė, vynuogių auginimu užsiimanti 15 metų, „Savaitraščiui Kaunui“ sako, kad jos puikiai auga ir Lietuvoje. Su Aleksandro Stulginskio universiteto docente kalbėjomės, kaip auginti ir prižiūrėti šias uogas.
- Ar Lietuvos klimatas yra tinkamas vynmedžiams augti? Kokios būtinos sąlygos (dirvožemis, drėgmė, šiluma) jiems reikalingos?
- Prieš 20–30 metų Lietuvos klimatas vynmedžiams nebuvo tinkamas: vyravo labai šaltos žiemos, ankstyvas ruduo, šaltas pavasaris. Dabar klimatas šyla, ilgėja vynuogių vegetacijai būtinas šiltasis periodas, todėl vynuogės dera ir Lietuvoje.
Kultūriniai vynmedžiai kilę iš tikrojo vynmedžio (lot. Vitis vinifera ), augusio Viduržemio jūros regione, amerikinio vynmedžio (lot. Vitis labrusca) ir amūrinio vynmedžio (lot. Vitis amurensis), augusio Tolimuosiuose Rytuose.
Pagrindinė vynuogių rūšis, tinkanti vynui gaminti ir vartoti, yra Vitis vinifera, iš jos išvesta daug hibridinių veislių, tinkančių augti ir atšiauresniame klimate. Lietuvoje labiausiai paplitęs amerikinis vynmedis, pavyzdžiui, „Ivanausko Rastinukė“. Šios rūšies vynuogės pasižymi aštriu specifiniu prieskoniu ir žemuogių aromatu, yra labai atsparios mūsų klimato sąlygoms: žiemą temperatūrai nukritus žemiau -25 °C ir kai kanda pavasario šalnos.
Vynmedis – nereiklus augalas, bet jam netinka rūgščios dirvos arba durpiniai dirvožemiai ir aukštas gruntinis vanduo. Jei dirvožemis laidus ir nėra užmirkimų, visi dirvožemiai jam geri.
Vynmedžiui reikėtų parinkti saulėtas vietas, nes tada geriau sunoksta uogos. Kritinis laikas vynmedžiui – vėlyvos šalnos, kaip buvo 2014-aisiais: sprogstantys pumpurai apšąla ir tais metais nedera. Reikėtų rinktis veisles, kurios vėliau sprogsta pavasarį.
- Kokios vynmedžių veislės auginamos Lietuvoje?
- Lietuvoje auginama daug vynuogių veislių. Deja, mokslinių studijų apie vynmedžius beveik nėra. Paminėsiu selekcininką Antaną Gailiūną, kuris daug metų skyrė vynuogių auginimui ir selekcijai, buvo tikras entuziastas. Jo dėka išvesta daug lietuviškų hibridų, užauginančių gana skanias uogas ir tinkančių auginti mūsų sąlygomis.
Tai – „Gailiūno Šasla“, „Liepsna“, „Palanga“, „Gailiūno besėklė“, „Monika“, „Juvendana“.
Puiki veislė, kurią rekomenduočiau pradedantiems vynuogių augintojams, – „Juodupė“. Tai – labai ankstyva, augi, derlinga veislė. Vynuogės tamsiai mėlynos, apvalios, didelės, su vaškiniu apnašu, sultingos, saldžios, švelnaus skonio.
Sunoksta rugpjūčio viduryje. Veislė atspari šalčiui ir grybinėms ligoms.
Vynuogių veislės pasirenkamos priklausomai nuo tikslo. Desertinės vynuogės yra skirtos valgyti šviežios, jos daugiausia auginamos šiltnamio sąlygomis. Lietuvoje priskaičiuojama iki 30 tinkamų auginti desertinių vynuogių veislių. Jų kekės išvaizdžios, uogos gražios, didesnės, malonaus skonio ir aromato, sultingos, turi švelnaus skonio minkštimą.
Vyninių veislių arba vynuogių, skirtų perdirbti, paskirtis – vyno ir sulčių gamyba. Joms labai svarbi cheminė derliaus sudėtis. Vyninių veislių skiriamasis bruožas – smulkesnės uogos, didelis sulčių kiekis uogose (75–85 proc. uogų masės), didelis cukringumas. Veislės skiriasi ankstyvumu. Tarptautinio lygio vynui gaminti tinkančios veislės, neblogai augančios Lietuvoje, – „Solaris“, „Leon Millot“, „Rondo“, „Regent“.
- Ar nuskintas vynuoges galima sandėliuoti?
- Desertinių veislių uogos turi storesnę luobelę, jas galima laikyti šaldytuve (+6, +10 °C). Išsilaiko iki mėnesio ir ilgiau. Vyninių veislių vynuogės smulkesnės, skirtos sultims ir vynui gaminti, todėl nereikėtų jų ilgai saugoti.
- Kada tinkamiausia sodinti vynmedį, kaip jį prižiūrėti pirmaisiais metais?
- Jei sodinamas neišsprogęs medelis, reikėtų jį sodinti iki gegužės pradžios. Rudenį sodinti nerekomenduočiau: jei pasitaikys labai šalta žiema, jaunas medelis gali neišgyventi. Vazonėliuose žaliuojantį vynmedį galima sodinti bet kuriuo šiltuoju metų laiku, idealus laikas – pirmoji vasaros pusė iki birželio pabaigos.
Tada augalas intensyviai augina šaknis, sustiprėja ir gerai žiemoja. Pirmųjų metų medeliui turi augti ir formuoti šaknyną, jo genėti nereikia. Geras ženklas – jei medelis pirmaisiais metais paauga maždaug 50 cm ir daugiau. Jo lapai gali nebūti tipinės formos, nes visa energija skiriama šaknims formuotis. Stenkitės nepertręšti vynmedžio.
Sodinant mažą augalą naudokite kompostinę žemę, o ne mėšlą. Pirmaisiais metais medelis papildomai netręšiama ir nepurškiamas chemikalais, tik laistomas. Nuo antrųjų metų vynmedį pradėkite genėti. Jei augaliukas išaugino vieną stiebą – jis patrumpinamas iki 40–50 cm nuo žemės, jei išauga daugiau šakų, paliekama 2–3 pagrindinės šakos. Normalus medelio formavimas pradedamas trečiaisiais metais, kai genima 3 kartus per metus.
- Kas bus, jei negenėsime vynmedžio?
- Tada turėsite tik gražią pavėsinę, ir tik kelis pirmuosius metus. Vynmedis – sumedėjęs vijoklinis daugiametis augalas, per metus galintis užauginti daugiau nei 10 m ilgio atžalas, todėl vynmedžius reikia ypač daug genėti. Dera vynmedžių pirmamečiai ūgliai, užaugę ant antramečių šakų.
Nekarpomų vynmedžių vaisiai kasmet tolsta nuo augalo kamieno ir šaknų. Kuo ilgesnės vynmedžio šakos, tuo ilgesnis kelias maistinėms medžiagoms keliauti iki vaisiaus. Be to, daugėja lajos, kuriai prireikia vis daugiau maisto medžiagų, todėl derlius tampa ne toks kokybiškas, prastėja uogų skonis.
