Palyginkime senuosius ir naujuosius modelius:
Senieji 30 metų: antrąją pusę susiradote prieš kokį dešimtmetį ir nuo tada kuriate šeimą.
Naujieji 30 metų: tik dabar pradedate suvokti, kas esate, ir esate dėkingi, kad prieš dešimtmetį padaryti sprendimai jums netrukdo gyventi.
Senieji 40 metų: nusipirkote didelį namą gerame rajone ir čia gyvenate pastaruosius kelerius metus.
Naujieji 40 metų: norite gyventi arčiau miesto centro, kur vyksta visas veiksmas ir yra įdomiau nei priemiestyje. Ir jums patinka būstą nuomotis.
Senieji 50 metų: ramiai laukiate savo „auksinių“ metų. Vaikai jau greitai „paliks lizdą“.
Naujieji 50 metų: veikiausiai neseniai jus atleido ir jūs „perkraunate“ savo karjerą. Tikėtina, kad esate išsiskyręs ir „perkraunate“ savo asmeninį gyvenimą taip pat.
Esmė yra ta, kad kiekviename iš šių etapų jūs atrandate ką nors naujo, o ne judate tiesia trajektorija į viršų. Tai, ką turite dabar, yra reta galimybė susikurti tokį gyvenimą, kurio tikrai norite, apie kurį svajojate ir kuris atitinka jūsų vertybes. Jums suteikiama precedento neturinti laisvė. Tačiau tokia laisvė kelia ir baimę. Naujasis modelis atsikratė šios baimės ir suteikė galimybę ryžtingai siekti sėkmės.
Kaip žinoti, kad senasis modelis nyksta ir kad daugumai žmonių jis nebetinka? Štai keli „simptomai“.
Jeigu anksčiau tikslas buvo nusipirkti namą priemiestyje, dabar jauni žmonės migruoja į miestų centrus ir būstą nuomojasi. „Nuo 2000 metų Amerikoje koledžą pabaigusių 25-34 metų amžiaus žmonių skaičius, gyvenančių ne toliau nei keli kilometrai nuo miesto centro, padidėjo 37 proc.“, – pernai rašė „The New York Times“.
Vis daugiau penktajame-septintajame dešimtmečiuose gimusių žmonių taip pat kraustosi į miestus, o daugelis X kartos atstovų net ir neketina pirktis namų.
Lūkesčiai dėl santykių ir šeimos taip pat iš esmės keičiasi. 1960 metais moterys tekėdavo sulaukusios dvidešimties, o vyrai – 22-ių. O šiandien šis amžius yra padidėjęs iki atitinkamai 27 ir 29 metų. Be to, pačios santuokos sąvoka plečiasi ir dabar jau apima ir tos pačios lyties asmenų santuokas. Požiūris į santuoką yra taip pasikeitęs, kad nedaugelis žmonių dabar mano, kad dvidešimtmetė moteris turėtų tekėti tokio jauno amžiaus.
Didelės įtakos pokyčiams turėjo ir ekonominė ir socialinė moterų nepriklausomybė. Kaip sakė JAV „Evergreen“ valstijos koledžo ekspertė Stephanie Coontz, „trisdešimties metų sulaukusios išsilavinusios moterys tik pradeda suaugusio žmogaus gyvenimą: užbaigia mokslus, susiranda partnerį ir gimdo vaikus.“
Anksčiau dauguma moterų skubėjo ištekėti spaudžiamos visuomenės ir bijodamos gėdos. O dabar maždaug 40 proc. vaikų Jungtinėse Valstijose gimsta ne santuokoje. Daugelyje Europos šalių šis rodiklis yra dar didesnis. O 61 proc. amerikiečių sako nematą nieko blogo, kad vaikai gimsta ne santuokoje.
Pagal senąjį modelį, svarbiausia buvo stabilumas ar socialinių normų laikymasis. Šiandien nebėra abiejų dalykų, nes visuomenė yra taip pasikeitusi, kad jie neatitinka realijų.
O sulaukusiems penkiasdešimties metų žmonėms dabar nebereikia prisiminti savo gyvenimo ir valyti dulkių nuo trofėjų. Dabar tokio amžiaus sulaukę žmonės tarsi ima gyventi iš naujo, radikaliai keičia gyvenimą ir ieško naujų būdų sėkmei pasiekti, nes senieji veda į aklavietę.
Ir nors naujas gyvenimas kelia baimę, jis taip pat išlaisvina, nes senieji sėkmės ženklai jau yra beviltiškai pasenę arba mums visiškai neberūpi.
