„Nesu šio mokesčio pratęsimo fanas. Manau, kad jis savo darbą jau atliko. Be to, buvo aiškiai duotas lūkestis bankų sektoriui, kad šis mokestis bus laikinas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Prieiga prie kapitalo Lietuvoje yra labai skurdi. Mums verkiant reikia naujų žaidėjų rinkoje, kurie galėtų skolinti pinigus verslui už mažesnes palūkanas, negu daroma dabar vidutiniškai. Bankų solidarumo mokesčio pratęsimas tik pakenktų rinkai, o ne padėtų“, – pabrėžė V. Mitalas.
Rinkiminiais metais nebus lengva pasiekti susitarimą dėl gynybos lėšų
V. Mitalas taip pat teigė, kad Laisvės partija ieško palaikymo savo siūlymams gynybai už įprastų diskusijų formatų ribų.
„Nebus lengva rinkiminiais metais pasiekti tokio monumentalaus susitarimo pasiekti. Bet mes jo ieškosime ir tiesą sakant darysime papildomus žingsnius už tradicinio formato, tai yra susitikimo pas premjerę. Darysime, kas ir nuo savęs priklauso, kad rastume racionalius ir kuo mažiau skausmingus kelius, kaip galima sugeneruoti pinigus gynybos reikmėms“, – aiškino laisvietis.
Laisvės frakcijos seniūnas priminė, kad partija siūlo pelno mokesčio pakėlimą verslui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį perskirstymą iš savivaldybių gynybos tikslams. Jis tikina, kad tokie pasiūlymai sugeneruotų virš 400 mln. eurų gynybai, bet gyventojai nuo tokių pakeitimų nenukentėtų.
„Nebūtų keliamas joks pridėtinės vertės mokestis. Pelno mokesčio pakėlimo ribos suprantamos tik 1 proc. punktu ir ne daugiau, tikrai ne daugiau. (...) Kartu reiktų patobulinti pelno mokesčio formulę, kad gyventojams nekainuotų“, – aiškino jis.
„Kadangi savivaldybių biudžetai 250-350 mln. eurų kasmet, tai mažiau negu pusė tos sumos iš ateities pajamų, tai yra nemažinant jau dabar skiriamo finansavimo, tiesiog ateityje didinant finansavimą mažesniu tempu“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025 -ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.
Taip pat balandžio mėn. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pristatė partijos siūlymus, kurie leistų padidinti gynybos biudžetą 420 milijonų eurų.
Anot jos, Laisvės partija pritaria gyventojų pajamų mokesčių perskirstymui iš savivaldybių pagal Finansų ministerijos siūlymą. Tai atneštų apie 150 mln. eurų.
Laisvės partija taip pat siūlo kelti akcizus kurui – mazutui, angliai, dyzelinui, gazoliui žemės ūkyje, taip pat alkoholiui ir tabakui. Tai taip pat papildytų iždą 150 mln. eurų.
Galiausiai A. Armonaitė taip pat pritaria pelno mokesčio augimui vienu procentiniu punktu – tai atneštų 120 mln. eurų.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
