Mėnesį prekybos centre dirbanti kasininkė: nebegaliu

23 metų klaipėdietė paskutines žiemos šventes prisimins su skauduliu. Gruodžio pradžioje kasininke viename prekybos centre pradėjusi dirbti mergina patyrė tai, ko tikrai nesitikėjo. Su DELFI susisiekusi Klaipėdos gyventoja atsivėrė ir papasakojo, koks kasdienis darbas laukia kasoje.

Viename didžiųjų prekybos centrų kasininke Daiva (vardas pakeistas - DELFI) pradėjo dirbti gruodžio mėnesį. Darbo sutartis buvo pasirašyta iki sausio 15 d. Mergina žinojo, kad darbas terminuotas, tačiau mąstė apie galimybę dirbti ir toliau. Tačiau po daugiau nei mėnesio darbo mergina apsisprendė – emigruos į Vokietiją.

Kasdien po dvi papildomas valandas

Nors Daivos darbo sutartyje nurodyta, kad dirbti teks pamainomis po 12 val., jai parduotuvėje tenka praleisti beveik po 14 val.

„Ateiti į darbą tenka daug anksčiau, kad susiskaičiuočiau pinigus ir loterijos bilietus“, - savo pasakojimą pradėjo mergina.

Pasak jos, darbo diena prasideda centrinėje kasoje, kur visos kasininkės turi susiskaičiuoti pinigus ir pasiruošti darbui. Tačiau tai tenka daryti ne oficialiu darbo metu, nes pradėdama pamainą nuo 9 val. ji darbe jau būna 40-45 minutės prieš darbo pradžią.

„Centrinėje kasoje vienos į kasą nepaleidžia, turi bent dvi kasininkės vienu metu išeiti. Vieną kartą turėjau 9 val. pradėti darbą, atvykau 45 minutėmis anksčiau, susiruošiau į savo kasą, bet liepė laukti, kol antra kasininkė susiskaičiuos. Kol sulaukiau ir nuėjau į kasą buvo 10 min. po 9 val. Vyriausioji kasininkė aprėkė, sakė, kad jei nespėju, tai dar anksčiau į darbą ateičiau“, - savo nuoskaudomis dalijosi pašnekovė.

Pietauti – tik po septynių valandų darbo

Dar daugiau pasipiktinimo merginai sukėlė prekybos centro pertraukų darbo metu politika.

„Buvo toks atvejis, kai pradėjau dirbi 9 val. ir tik 16 val. leido eiti papietauti pusei valandos. Paskambina vyriausioji kasininkė ir sako, kad „užsidaryk kasą ir eik pietauti“. Greitai pavalgiau per 15 min., tada pasėdėjau pailsėti ir pasilikau kokias 4 minutes, kad dar spėčiau laiku grįžti į kasą“, - tikino klaipėdietė.

Daiva pasakojo, kad problemų iškyla ir tuomet, kai užsinori į tualetą.

„Po pietų galiu išeiti iš kasos tik apie 19 val. Būna, kad noriu į tualetą, o negaliu išeiti. Tikrai negaliu išeiti. Bandžiau skambinti kasininkei, prašyti, bet sako, kad yra žmonių ir negaliu eiti“, - kalbėjo pašnekovė.

Nuo septintos valandos, gavusi vieną pertraukėlę, mergina turi iki oficialios darbo pabaigos išsėdėti kasoje. Prekybos centre ji dirba keturias dienas, vėliau keturias dienas turi laisvas.

Trūko 100 Lt

Oficialiai pasibaigus darbui Daiva negali skubėti namo – jai dar reikia „priduoti“ kasą centrinėje kasoje, kurioje pradėjo darbą.

„Vieną kartą suskaičiavau pinigus, pasakiau buhalterei, o ji sako, kad trūksta 101 Lt. Paklausiau, ar galėčiau atnešti rytoj. Pasakė, kad – ne. Liepė tuoj pat duoti, sakė, kad negalima tokios kasos palikti“, - prisiminimais dalijosi mergina.

Deja, Daiva grynų pinigų su savimi neturėjo, todėl išsigandusi paskambino savo draugui, kuris atvežė pinigus į parduotuvę.

„Kaskart, kai trūksta pinigų, reikia rašyti pasiaiškinimą, kodėl trūksta, bet aš nežinau kodėl. Ji man jokių skaičių nerodo, tik pasako, kiek trūksta. Ir neleidžia grąžinti vėliau – turi tuoj pat“, - savo patirtimi dalijosi pašnekovė.

Mergina teigė, kad kartais darbo pabaigoje kasininkės sužino, jog pinigų yra daugiau nei rodo sistema. Paklausus, kur tuomet nukeliauja perteklius, Daiva atsakė: „Nežinau, kas su jais būna. Bet man nei duoda, nei ką“.

„Toks jausmas, kad pasinaudojo per šventes, atlaikiau bumą ir viskas – nebereikalinga“, - kalbėjo Klaipėdos gyventoja.

Mergina teigė kalbėjusi dėl galimybės pasilikti darbe po sausio 15 d., bet jai buvo pasakyta, kad reikėjo anksčiau teirautis šiuo klausimu.

Darbo inspekcija apie darbuotojų teises

Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad darbuotojams suteikiama ne ilgesnė nei dviejų valandų, bet ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos ar pamainos, bet ne vėliau nei po keturių darbo valandų.

Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tokiu atveju, jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų.

Pagal Darbo kodeksą darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra ir ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.

„Jei dėl įmonės veiklos pobūdžio negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku“, - informuoja darbo inspekcija.

Vyriausybės nutarimu taip pat yra patvirtinta, kad darbuotojams yra suteikiamas laikas, kad jie galėtų tenkinti asmeninės higienos ir fiziologinius poreikius. Šis laikas prilyginamas darbo laikui ir neįskaitomas į papildomas ar specialias pertraukas.

Konkretus asmeninių fiziologinių poreikių tenkinimo pertraukėlių suteikimo laikas nėra reglamentuojamas teisės aktais, kadangi toks laikas turi būti suteikiamas pagal kiekvieno darbuotojo fiziologinį poreikį.

Komentuodama situaciją dėl darbo valandų išaugimą dėl pasiruošimo darbui kasoje, darbo inspekcija teigia, kad į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti.

„Jeigu darbuotojas užtrunka ilgiau nei nustatytas darbo laikas darbo grafike, tokiu atveju visas laikas turi būti pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje bei kompensuojamas kaip viršvalandinis darbas“, - konstatuoja darbo inspekcija.

Pasiteiravus, dėl darbdavio reikalavimų grąžinti pinigų trūkumą kasoje, darbo inspekcija teigė, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Materialinė atsakomybė atsiranda, kai neteisėta veikla padaroma žala, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, yra pažeidėjo kaltė, žala atsirado susijusi su darbo veikla. Jei nors vienos sąlygos nėra, darbdavys negali reikalauti, kad kasininkė padengtų kasoje esantį trūkumą.

Darbuotojai, manantys, kad pažeidžiami darbo įstatymai ir jų kaip darbuotojų teisės, gali raštu kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių dėl administracinio poveikio priemonių taikymo.

Jei išskaitos iš kasininko darbo užmokesčio daromos neteisėtai, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją prie teritorinio darbo inspekcijos skyriaus.

Kasininko darbas – griebimasis šiaudo

Internetinio darbo paieškos portalo cvonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė pripažino, kad pardavėjų, kasininkų darbuotojų kaita prekybos įmonėse bene didžiausia.

Specialistė yra suskaičiavusi, kokios įmonės praėjusiais metais internetiniame portale ieškojo daugiausia darbuotojų. Pirmoji vieta atiteko - „Palink“ („Iki“ prekybos centrai), antroji - „Maximai“. „Iki“ parduotuvėms minėtame tinklalapyje buvo ieškoma 2045 darbuotojų. „Maximai“ - apie 700.

„Dauguma jų – pardavėjų-kasininkų. Šie skelbimai pastovūs“, - teigė R. Karavaitienė. Taip pat dažnai ieškoma mėsininkų, maisto gamybos cechų darbuotojų (pvz. konditerių), apsaugos, salės darbuotojų. Kalbėdama apie įmones, kuriose dažna darbuotojų kaita, R. Karavaitienė taip pat paminėjo „Senukus“, „Ermitažą“.

Pasiteiravus apie pardavėjų, kasininkų atlyginimus, R. Karavaitienė teigė, kad jie vidutiniškai siekia 1300 Lt į rankas. Tačiau šio sektoriaus darbuotojų apklausa rodo, kad už jiems krentančią atsakomybę ir pareigas turėtų būti mokama bent 1900 Lt.

Personalo atrankos specialistė sakė, kad dažną darbuotojų kaitą lemia darbinė aplinka, vadovų požiūris į darbuotojus, darbo laikas ir darbo krūvis.

„Žmonės pardavėju-kasininku eina dirbti iš paskutinės bėdos, kai kito varianto nėra. Pasiūlymų daug, o norinčiųjų nėra, nes darbo krūvis neatitinka atlyginimo“, - pridėjo pašnekovė.

Pagal amžiaus grupes šio darbo imasi jaunimas arba vyresnio amžiaus žmonės.