Lietuvos migracijos sistemai – blogas įvertinimas

Belaukiant migracijos lengvatos reformos, kuria tikimasi supaprastinti strategiškai svarbių investicijų pritraukimą, įmonių, kuriančių darbo vietas ir aukštos kvalifikacijos asmenų įsikūrimą Lietuvoje, Amerikos prekybos rūmų inicijuota narių apklausa parodė kad 58,4 proc. apklaustųjų narių iš didžiųjų JAV bendrovių Lietuvoje nėra patenkinti šalies migracijos sistema ir ją įvardina kaip blogą arba labai blogą.

Daugiau nei 90 proc. apklaustųjų narių, kurie samdo darbuotojus iš kitų šalių, teigia patirią sunkumų, ypač įdarbinant asmenis iš trečiųjų šalių. Apklaustųjų nuomone, esamos procedūros varžo verslo plėtrą Lietuvoje, o iškylančios problemos sprendžiamos neefektyviai.

Pagrindinės investuotojų įvardinamos problemos, susijusios su migracijos lengvatos reformos būtinumu, yra Lietuvos migracijos sistemos nelankstumas, biurokratinė našta, ilgos ir painios procedūros, informacijos stoka bei nenuoseklus teisės aktų interpretavimas. Pastarieji veiksniai stabdo strategiškai svarbių investicijų pritraukimą bei darbo vietų sukūrimo procesus.

„Lietuvos migracijos sistema turi būti reformuota. Dabartinė sistema yra labiau pritaikyta apsaugoti darbo rinką nuo atvykėlių, o ne orientuota ją plėsti. Tikime, kad lengvatos, kurias teikiasi įgyvendinti valstybės institucijos, iš esmės palengvintų ir paskatintų migracijos procedūras. Tai padidintų Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams",- sako Amerikos prekybos rūmų valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda.

JAV verslo atstovai Lietuvoje siūlo supaprastinti migracijos procedūras aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Supaprastintos migracijos procedūros aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš patikimų šalių, tokių kaip JAV bei jų centralizavimas, taip pat galimybė iš anksto registruoti susitikimų laiką migracijos tarnyboje ar teikti paraiškas internetu leistų greičiau tvarkyti administracinius dalykus. Ne mažiau svarbi yra ir supaprastinta gyvenamosios vietos patvirtinimo procedūra, galimybė informaciją ir konsultacijas gauti anglų kalba.

Reformos idėjai pritaria ir „Philip Morris Baltic", žmogiškųjų išteklių skyriaus direktorė Auksė Žukauskienė.

„Mūsų kompanija visame pasaulyje vykdo aukštos kvalifikacijos specialistų bei vadovų mainų programą, pagal kurią nuolat samdome aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš kitų Europos ir pasaulio šalių darbui Lietuvoje. Mūsų šalies darbuotojai taip pat vyksta dirbti į kitus įmonės filialus užsienyje. Toks darbuotojų judėjimas leidžia greičiau perimti geriausią veiklos praktiką, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti bendrovės konkurencinius gebėjimus, tad pokyčiai migracijos sistemoje - reikalingi ir svarbūs", - aiškina A. Žukauskienė.

Jos teigimu, nors migracijos sistema tobulėja ir atsirado galimybė dalį pildytinų paraiškų pasiekti nuotoliniu būdu, susitikimo laiką iš anksto derinti internetu, migracijos procesai Europos Sąjungos, o ypač trečiųjų šalių piliečiams, vis dar išlieka gana sudėtingi.

Pavyzdžiui, migracijos tarnyboje nėra galimybių bendrauti anglų, vokiečių ar prancūzų kalba, dauguma užrašų ir informacijos pateikiama lietuvių arba rusų kalbomis, todėl atvykstantį asmenį visuomet privalo lydėti asmuo, kalbantis lietuviškai bei gerai išmanantis procedūras.

Be to, gyvenamosios vietos deklaravimo užsieniečiams, ne taip kaip Lietuvos gyventojams, nėra galimybės pateikti elektroniniu keliu. Vis dar yra o labai daug sudėtingų biurokratinių procedūrų legalizuojant atvykusių darbuotojų šeimos narių ar partnerių buvimą Lietuvoje.

Paprastesnis, aiškesnis ir lengviau prognozuojamas migracijos reguliavimas yra vienas svarbiausių aspektų, leidžiančių įvairių sričių profesionalams atvykti dirbti į Lietuvą, todėl būtų tikslinga išsivysčiusių ne ES šalių, tokių kaip JAV, Kanados ar Šveicarijos darbuotojų legalizavimo procesą prilyginti ES šalims taikomoms procedūroms.