"Kapitalo rinka Lietuvoje yra vis dar nearta ir neišpurenta žemė", tvirtino A. Keleras. Pasak jo, iki viešojo "Lietuvos telekomo" akcijų pardavimo šalyje buvo tik apie 10 tūkst. aktyvių investuotojų, beveik neišnaudojamos obligacijų rinkos teikiamos galimybės, o biržoje likvidžių akcijų yra labai nedaug.
"Biržoje nusistovinti akcijų kaina dažnai neatspindi jų realios vertės, kadangi šiomis akcijomis prekiaujama neaktyviai. Todėl akcijų rinka negali atspindėti realios įmonių vertės, ji negali atstoti vertintojų", sakė LCVPD prezidentas.
Anot jo, populiariausias papildomo kapitalo pritraukimo šaltinis Lietuvoje ir toliau išlieka ilgalaikės paskolos, kai tuo tarpu JAV net 80 proc., o Europoje - 40-50 proc. kapitalo pritraukiama platinant naujas akcijų emisijas bei leidžiant obligacijas.
Lietuvos finansų sektoriaus sukuria tik 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, kai Vakarų šalyse šis rodiklis siekia iki 7 procentų.
Pasak A. Kelero, siekdama keisti susidariusią padėtį kapitalo rinkos aktyvinimo darbo grupė visų pirma ėmėsi spręsti kapitalo rinkos infrastruktūros problemas.
Vyriausybei buvo rekomenduota "Lietuvos telekomo" pavyzdžiu dažniau taikyti viešąjį akcijų pardavimą, dalį stambių valstybinių bendrovių akcijų privatizuoti per Nacionalinę vertybinių popierių biržą.
Vyriausybė jau pritarė pasiūlymams sumažinti įmonių reguliavimą bei su tuo susijusias išlaidas - Akcinių bendrovių įstatymo pataisose supaprastintos Akcinių bendrovių perregistravimo į uždarąsias akcinės bendroves procedūros.
Tačiau, anot A. Kelero, darbo grupės parengtų pasiūlymų įgyvendinimas užsitęsė.