Lenkijos prekybos centrai vilioja reklamomis jau ir Lietuvos spaudoje

Į Lenkiją pigesnių produktų įsigyti važiuojantys tautiečiai – ne naujiena. Tačiau Lenkijoje įsikūrę prekybos centrai nusprendė prisivilioti daugiau pirkėjų iš Lietuvos pasitelkdami ir reklamą mūsų šalies spaudoje.

Mažesnės maisto produktų kainos ir palankesnis zloto kursas traukia Lietuvos gyventojus apsipirkti Lenkijos šiaurėje. Tačiau atrodo, kad Lenkijoje esantys prekybos centrai užsimojo užsidirbti dar daugiau iš lietuvių.

Nacionalinio dienraščio „Lietuvos rytas“ trečiame puslapyje puikuojasi spalvinga reklama, kurią išsipirko Lenkijoje esantis prekybos centras „Kaufman“. Laikraščio skaitytojai viliojami apsilankyti Suvalkuose, Alėckoje, Lukase, Augustave ir „sutaupyti dar daugiau“.

Skambiu šūkiu „Pigios prekės Lenkijoje!“ papuoštoje reklamoje siūloma įsigyti viščiukų ketvirčių už maždaug 4,65 Lt (5,49 PLN), Sopoto nugarinės už 13,47 Lt (15,90 PLN), alaus „Žywiec“ 6 skardines už 13,55 Lt (15,99 PLN).

Prekių kainų palyginimo sistemos „Price On“ duomenimis, lietuviškoje „IKI“ viščiukų broilerių ketvirčiai (1 kg) kainuoja 6,99 Lt, „Prismoje“ - 7,49 Lt. Kiauliena lietuviškuose prekybos centruose irgi brangesnė: „Prismoje“ ir „Norfoje” kiaulienos nugarinės (1 kg) kaina nurodyta 17,99 Lt, „Rimi” - 18,99 Lt. Už šešias skardines lenkiško alaus „Rimi“ teks mokėti 14,88 Lt (2,48 Lt/vnt.), o „Maximoje” ir „Prismoje” - 16,14 Lt (2,69 Lt/vnt.).

Prekybininkų atstovas: tai ženklas valdžiai

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas nebuvo nustebęs Lenkijos prekybos centro rinkodaros žingsniu, tačiau pabrėžė, kad tai dar vienas signalas apie iš Lietuvos „išplaukiančius“ vartotojų pinigus.

„Tai yra pats geriausias pavyzdys ir rimčiausias signalas tiek rinkai, tiek netgi valdžios atstovams suvokti, kokia yra realybė“, - teigė jis.

Asociacijos atstovas teigė, kad yra skaičiuojama, jog per metus dėl Lenkijoje kasdienio vartojimo prekes perkančių Lietuvos gyventojų yra prarandama apie 500 mln. Lt. Lenkų skaičiavimu, apie 1 mlrd. Lt.

„Vertinant šiuose rėmuose mes galime matyti, kiek lietuviškų pinigų išvažiuoja į Lenkiją“, - pabrėžė pašnekovas.

Komentuodamas apie lietuviškame dienraštyje perkamą lenkų reklamą, L. Vilimas pastebėjo, kad reklama perkama ne regioninėje, o nacionalinėje spaudoje, kurios auditorija yra didieji miestai.

„Šiai dienai į Lenkiją važiuoja ne tik gyventojai iš pasienio, bet ir iš centrinės Lietuvos. Mastas yra reguliarus ir pakankamai didelis. Apklausos rodo, kad apsipirkimas Lenkijoje jau vyksta ne tik mažiausias pajamas gaunančių asmenų, bet ir vidutines, ir aukštesnes“, - kalbėjo asociacijos direktorius.

L. Vilimas kalbėjo tikintis, kad vienintelis būdas konkuruoti su pigiais lenkiškais maisto produktais – mokestinės lengvatos šiems gaminiams Lietuvoje.

„Maistas yra pagrindinis motyvatorius, kuris žmones paskatina taupyti. Lietuva, panaikinusi lengvatas 2009 m., padarė sau meškos paslaugą. Buvo norima surinkti daugiau pridėtinės vertės mokesčio, o padaryta tai, ką mes matome toje reklamoje. Paskatinta pinigų emigracija“, - šnekėjo pašnekovas.