Nors ES ir Lietuvos teisės aktai negarantuoja verslo atstovams galimai patirtos žalos dėl kitoms valstybėms taikomų ekonominių sankcijų atlyginimo (šioje vietoje reikėtų prisiminti, kad ES Teisingumo Teismas, spręsdamas dėl pareigos atlyginti žalą verslui, kurią šis patyrė Irakui pritaikius atsakomąsias sankcijas dėl embargo, pripažino, jog tikslai, kurių buvo siekiama taikant ES sankcijas, pateisina galimas neigiamas pasekmes verslui, todėl ES atsakomybė nekyla), vis dėl to egzistuoja teisinės galimybės gauti realios žalos atlyginimą pagal dvišales sutartis. Be to, tiek ES, tiek Lietuva verslo atstovams savo nuožiūra gali pasiūlyti įvairias kompensacijas ar pagalbą ieškant naujų rinkų – štai Ministras Pirmininkas A. Butkevičius užsiminė, kad sutrikus eksportui į Rusiją, užsienio prekybos skatinimui gali būti skiriama 200 mln. litų.
Lietuva ir Rusijos Federacija yra sudariusi sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Sutartis yra skirta Lietuvos investuotojų Rusijoje investicijų apsaugos ir saugumo garantavimui. Šia sutartimi Rusija įsipareigojo nesiimti diskriminacinių priemonių, galinčių trukdyti valdyti, palaikyti, naudotis ar disponuoti investicijomis, užtikrinti teisingą ir lygiavertį režimą (kuris turi būti ne mažiau palankus negu režimas, kurį Rusija suteikia savo ar trečiosios valstybės investuotojų investicijoms), nenacionalizuoti ar nesiimti kitų panašių priemonių prieš Lietuvos investuotojų investicijas savo teritorijoje.
Sutartyje numatyta, jog Lietuvos investuotojams patyrus nuostolių dėl karo, gyventojų neramumų, ypatingosios padėties įvedimo, sukilimo, maišto ar kitų panašių aplinkybių, turėtų būti suteikiamas ne mažiau palankus režimas negu režimas, kurį Rusija suteiktų savo ar trečiosios valstybės investuotojams.
Nors ginčai dėl Lietuvos dvišalių sutarčių pažeidimų nėra dažni, praktika dėl kitų valstybių dvišalių investuotojų apsaugos sutarčių pažeidimų yra pakankamai gausi. Remiantis tarptautinių arbitražo teismų sprendimais, investuotojų investicijų nacionalizavimas nebūtinai turi pasireikšti tiesioginėmis priemonėmis. Arbitražo teismai yra pasisakę, kad turto nusavinimas gali pasireikšti tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu būdu. Netiesioginėmis nusavinimo priemonėmis gali būti pripažįstamos neproporcingų, diskriminacinių mokesčių pritaikymas, nepagrįstų licencijų, garantijų reikalavimas, nepagrįsta valdžios institucijų kontrolė ir kitos priemonės, kuriomis padaroma žala investuotojų verslui kitose valstybėse.
Taigi, jeigu Rusija imsis sankcijų prieš Lietuvos verslą Rusijoje, nukentėję verslininkai galėtų kreiptis į vieną iš sutartyje nurodytų ginčų sprendimų institucijų (įskaitant tarptautinius arbitražus) ir reikalauti nuostolių atlyginimo.