Šis į liaudį nukreiptas parodomasis teatras, kuriuo siekiama „supaprastinti“ šalies turtuolius ir valdžios atstovus, gal ir veikia, tačiau golfo laukų ir vakarietiškų prekių ženklų atveju – ne. Kovo pabaigoje Kinijos valdžia paskelbė uždaranti 66 nelegalius golfo laukus (apie 10 proc. visų šalies golfo laukų). Taip pabandė vykdyti ilgai ignoruotą draudimą pradėti statybos darbus, susijusius su golfu. Iš karto po to Prekybos ministerija pranešė, kad vienas jos vyresniųjų pareigūnų tiriamas dėl dalyvavimo įmonės golfo renginyje, nors tai prieštarauja prezidento Xi Jinpingo aštuonioms taisyklėms prieš ekstravaganciją. Kinijoje pradėtas tyrimas reiškia tą patį, kas būti pripažintam kaltu. Nuo tos akimirkos, kai prieš porą metų buvo paskelbta antikorupcijos kampanija, nukryžiuota šimtai tūkstančių pareigūnų. Aukščiausius postus užimantys asmenys, pagauti šiame tinkle, vadinami tigrais. Akivaizdu, kad susidorojimo politika ir prezidento kryžiaus žygis įgavo labai nenuspėjamą atspalvį.
Kinijos santykis su golfu jau seniai labai komplikuotas. Buvęs prezidentas Mao Dzedongas šią sporto šaką uždraudė – esą tai milijonierių užsiėmimas. Net po to, kai Kinija atsivėrė ir golfas vėl iškilo 1980-aisiais kaip būdas pritraukti užsienio investicijų, šis užsiėmimas ir toliau lieka labai brangus, taigi išlaiko elitinio žaidimo įvaizdį. Tautos, kurioje yra 700 mln. ūkininkų, tik maža auksinė dalis gali sau leisti žaisti golfą. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį ne kažin kas Kinijoje trukdė meteoritiškam šios sporto šakos augimui. Nors šalyje golfo laukus įrengti draudžiama, nuo 2004 m. nė viena valstybė pasaulyje jų neįrengė tiek daug, kiek Kinija. Pekinas sako, kad įrengimo darbai uždrausti, nors tuo pat metu regiono valdininkai savo kišenėse laiko pajamas iš šio bumo. Svarbiausia taisyklė – įrengiamo golfo lauko nevadinti golfo lauku. Dauguma projektų buvo žinomi kaip ekologinės erdvės. Tik kelios dienos iki to, kai buvo paskelbta antikampanija prieš šią sporto šaką, Tigeris Woodsas pasirašė 16,5 mln. JAV dolerių sandorį pertvarkyti du golfo aikštynus Kinijoje. O Kinijos valdžia sau tyliai ir toliau milžiniškais pinigais remia nacionalinę golfo komandą. Ir viskas dėl tų taip mėgstamų olimpinių žaidynių aukso medalių...
Bet komunistus galima ir pagirti. Nors šalyje klesti laukinis kapitalizmas, savo raudonumą valdžia rodo ir didindama mokesčius turtuoliams – taip artėja prie vakarietiškos realybės. 2012 m. Kinija nusprendė sumažinti mokesčius gaunantiesiems mažas pajamas ir padidinti juos tiems, kurie gyvena ekstravagantiškai. Taip ji stengiasi sumažinti didėjantį pajamų atotrūkį tarp varguolių ir grietinėlės. Lyg to būtų maža – piniguočiai ir toliau kenčia. Šiais metais Kinijos valdžia nusprendė rinkti mokesčius iš tų piliečių ir bendrovių, kurie uždirba užsienyje. Dabar už visą savo pasaulinį pelną jie privalės mokėti vietos mokesčius.
Kova su vakarietiška prabanga
Pastaraisiais metais Kinija labai praturtėjo. Pekino gatvėse padaugėjo lauko reklamų, kuriose pavaizduotos prabangios mansardos, vynas ir išskirtiniai klubai. Vyriausybė nusprendė, kad lauko reklamos per daug pretenzingos ir skausmingos turtuolių engiamiems gyventojams, vos suduriantiems galą su galu. Naujasis įstatymas liepia iš reklamų pašalinti tokius žodžius kaip „prabanga“, „karališkas“, „aukšta klasė“, o neklusniųjų laukia 3 900 eurų bauda. Komunistai teigia, kad tokia reklama sukuria politiškai nesveiką klimatą. Juk reklama neturėtų skatinti kinus siekti vakarietiškų gyvenimo vertybių. Daugelis turtuolių atvirai puikuojasi italų dizainerių drabužiais, vairuoja vokiškus prabangius automobilius, geria prancūzišką vyną, o Kinijos bendrovės net ėmė kurti vakarietiško skambesio prekių ženklus. Prieš porą metų šalies piliečiai buvo pasipiktinę, kai per valstybinę šventę išvydo valdininkus su prabangiomis rankinėmis ir auksu bei deimantais puoštais laikrodžiais. Būtent tada valdžia uždraudė savo darbuotojams pirkti brangias cigaretes ir alkoholį, net segėti šveicariškus laikrodžius (šalyje jie virto korupcijos simboliu). Teigiama, kad šie draudimai pakenks vakarietiškiems prekių ženklams. Daugelis prekių, parduodamų prabangos parduotuvėse, skirtos dovanoms valdininkams arba verslininkams. Kai tik šalyje turi įvykti didelis valstybinis susitikimas, Pekino parduotuvės ima bruzgėti.
Ir tai dar ne viskas. Valdžia ne tik uždraudė valdininkams rodyti prabangą ir iš turtuolių atima jų mėgstamiausius žaislus, bet ir vykdomas susidorojimas su prabangiomis valdininkų išlydėtuvėmis anapilin. Pasirodžiusi rekomendacija dėl laidotuvių ir laidojimo reformos taip pat siekia parodyti visuomenei valdančiųjų padorumą bei saikingumą. Prieš dvejus metus naujasis diktatas pranešė, kad partijos nariai ir valdininkai turi rodyti civilizuotų laidotuvių pavyzdį. Skulptūriniai antkapiai, fejerverkai, dovanų rinkimas atsisveikinimo su mirusiuoju šventėje uždrausti. Tokios rekomendacijos pasirodė tada, kai vieno kaimo valdininkas savo mirusiai žmonai iškėlė laidotuves su 4 km ilgio procesija, kurioje ėjo profesionalūs raudotojai, žygeiviai ir orkestras. Tai ne tik sukėlė didelių spūsčių, bet ir visuomenei iškėlė klausimą, iš kur valstybės tarnautojas turi tiek pinigų.
Prezidento Xi Jinpingo antikorupcinė kampanija iš tiesų tėra parodomasis spektaklis. Jis negali suvaldyti korupcijos ir turtuolių ekstravagancijos, net jei ir labai norėtų. Tačiau ką jis gali padaryti, tai pažaboti korupcijos įvaizdį. Būtent tai jis ir daro.
Nes vis dėlto, net ir sumažėjus išlaidoms prabangai, kinų išlaidos pasaulinėje prabangos rinkoje sudaro 30 proc. viso pasaulio išlaidų. Prieš dešimt metų šis skaičius siekė vos kelis procentus. Tad kol antikorupcijos inspektoriai akylai stebi industriją, milijonierius, valdininkus ir internetą, kur tie patys valdininkai kelia savo ir savo šeimos nuotraukas su prabangiais automobiliais, rankinėmis, laikrodžiais ir kostiumais, Kinijos elitas suplaukė į Europą. Tai vienintelis būdas mėgautis prabanga, išvengiant inspektorių akių ir parduotuvių tėvynėje. Dabar daugelis prabangos prekes perka per keliones į užsienį. Turizmo įmonė „Global Blue“ apskaičiavo, kad praėjusiais metais 82 proc. visų Kinijos keliauninkų į savo planus būtinai įtraukdavo apsipirkimą. Tai lėmė ir kaina. Dideli importo tarifai užsienio prekėms ir vartojimo mokesčiai Kinijoje prekės kainą gali išauginti 50 proc. daugiau nei visame pasaulyje. Pavyzdžiui, „Louis Vuitton“ rankinė Pekine kainuoja 30 proc. daugiau nei Paryžiuje.
Mokesčių dilema
Ir nors dabar tai skamba labai komiškai, vis dar vykdant turtuolių „supaprastinimo“ reformą liaudies labui Kinijos valdžia, prieš tai kėlusi kainas, staiga apsigalvojo ir pradėjo mažinti prabangos prekių kainas. Nes Europoje prabangos prekės, lyginant su Kinija, jau ir taip buvo kur kas pigesnės, tačiau, Europos centriniam bankui pradėjus kiekybinio mažinimo programą, euro kursas juanio atžvilgiu smuko dar labiau. Apsipirkimas Europoje tapo dar populiaresnis. Kinijos komercijos ministerija, pamačiusi kinų išlaidas užsienyje, nusprendė stabilizuoti rinką ir grąžinti už sienos išleidžiamus juanius. Kaip teigiama, ministerija pradės taip reguliuoti prabangos prekių rinkos kainas, kad vartotojai ir vėl norėtų jas pirkti namie. Tokia strategija akivaizdžiai kertasi su prezidento siekiu uždengti varguoliams akis prieš elito auksą ir deimantus. Atrodo, kad šioje vietoje komunistų noras demonstruoti visuomenei savo asketiškumą stringa. Nors iš tiesų, kaip ir visose tokio tipo santvarkose, didžiausias valdžios rūpestis – kad žmonės manytų, jog lyderis yra geras ir kad nežino arba kad jam blogi patarėjai nepraneša, jog biurokratija šėlsta prabangos prekių parduotuvėse ir žaidžia uždraustą golfą.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad nors dauguma veiksmų skirta visuomenei nuraminti, yra ir realių sprendimų. Vienas jų susijęs su mokesčių didinimu turtuoliams. O tai jau geras vakarietiškumo ženklas, ypač žinant, kad Kinijos politiniai lyderiai yra nepadoriai turtingi. Inequality.org atliktas tyrimas rodo, kad Kinijos elito turtai keliauja iš partijos. Milijardieriai, susiję su partija, yra ne tik jos atstovai, bet ir verslininkai. Trumpai tariant, Kinijos valdžia yra turtuolių valdoma turtinga valdžia, skirta turtuoliams. Tiesiog milijardierių gamykla. Praėjusiais metais ji sukūrė daugiau milijardierių nei bet kuri kita pasaulio valstybė. Todėl labai įdomus jų pačių sprendimas užsikrauti daugiau mokesčių. Kaip jau minėta, jau keletą metų turtuoliai moka daugiau. O gaunantiesiems mažesnes pajamas mokesčiai buvo sumažinti, todėl dabar tie, kurie uždirba iki 690 JAV dolerių per mėnesį (94 proc. visuomenės), turės mokėti 10 procentų. O tie, kurių pajamos viršys 13 777 JAV dolerių per mėnesį, turės mokėti didžiausią – 45 proc. siekiantį – pajamų mokestį. Šis mokesčių sistemos tobulinimas, anot Komunistų partijos lyderių, įvykdytas siekiant išlaikyti harmoningą visuomenę ir politinį stabilumą.
Šiais metais Kinijos Valstybinė mokesčių administracija pradėjo ir dar vieną iniciatyvą. Jau nuo vasario įsigaliojusios naujosios taisyklės draudžia dideles užsienio investicijas, dėl kurių būtų galima išvengti mokesčių. Verslininkai, gaunantys pajamų užsienyje, privalės mokėti papildomą mokestį. O tokių yra daug, nes Kinijoje, kaip ir visame pasaulyje, populiaru užsienio investicijas nukreipti per specialiai įkurtas įmones Karibų jūros regione. Tai pirmas toks griežtas Kinijos žingsnis, ypač po to, kai ji nutraukė derybas su JAV dėl bankų informacijos gavimo iš užjūrio.
Taigi, kad ir kokia korupcija klestėtų Kinijoje, reikia pripažinti, kad valstybės valdymo sistemoje Kinijos komunistai aktyviai priima sprendimus, leidžiančius subalansuoti sistemą ir užtikrinti ekonominį augimą. Ir taip išsaugoti didžiausią milijardierių skaičių pasaulio politikoje turinčios Komunistų partijos valdžią.
