Kaune gyvenantis Artūras pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame girdėti pokalbis su banko darbuotoju apsimetusiu žmogumi, kuris apsišarvavęs teisiniais terminais ir bankų darbuotojų naudojamomis formuluotėmis, bandė išvilioti iš vyro banko prisijungimo duomenis.
Vyras pasakojo, kad netikėto skambučio sulaukė, kai su šeima buvo prekybos centre.
„Tai tokia vieta, kur negali susikoncentruoti dėmesio ir visko gerai apgalvoti“, - pastebėjo Artūras.
Pasak jo, banko darbuotoju prisistatęs vyras pasakė savo vardą ir pavardę, tačiau Kauno gyventojo vardo ar pavardės nei karto nepaminėjo. Skambučio iniciatorius pasidomėjo, ar Artūro banko kortelės namuose. Tuomet pranešė, kad bandoma daryti pervedimus iš Artūro sąskaitos moteriai vardu Viktorija Riaubytė. Jis pasakoja vėliau paieškoje sudaręs, kad jau anksčiau sukčiai naudojo minėtą vardą ir pavardę.
Kaip teigė Kauno gyventojas, netikėto skambučio užkluptas vyras iš pradžių patikėjo, kad iš tiesų kažkas bando apšvarinti jo sąskaitą, tačiau vėliau suprato, koks tikrasis skambinančiojo tikslas, ir likusią pokalbio dalį vyras įrašė.
Artūras teigė, kad po šio skambučio kreipėsi į policiją, tačiau ši kol kas tik susirinko informaciją.
Pilietiškas lietuvis tokių skambučių sulaukusiems žmonėms pirmiausiai pataria surasti ramią vietą, kurioje galėtų gerai apgalvoti, ko prašo skambinantis žmogus ir jo žodžius įvertinti kritiškai. Taip pat iškart po pokalbio jis pataria kreiptis į savo banką ir pranešti, kad sukčiai jį atakuoja.
DELFI primena, kad vasario pradžioje „Swedbank“ įspėjo apie naujus sukčių apgaulės būdus, kurių metu jie naudojasi bankinių paslaugų pokyčių naujienomis.
Kaip pranešė bankas, paskelbus informaciją apie 2016 m. balandį įsigaliosiančius naujus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, sukčiai šįkart nusitaikė į saugumo kodų korteles naudojančius gyventojus.
„Nuo metų pradžios jau užfiksavome ne vieną sukčių bandymą išgauti prisijungimo prie interneto banko kodus prisidengiant tuo, jog pavasarį įsigalios griežtesni saugumo reikalavimai internetu atliekamiems mokėjimams. Banko darbuotojais prisistatę sukčiai telefonu gyventojus įspėja apie tariamą grėsmę elektroninių mokėjimų saugumui ir gavę prieigą prie interneto banko žada pašalinti visus nesklandumus. Įspėjame gyventojus neapsigauti, nes banko darbuotojai tokios informacijos telefonu niekada neprašo“, – pranešime spaudai komentuoja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas Mindaugas Montvilas.
Kaip priminė bankas, asmeniniai internetinės bankininkystės prisijungimo duomenys gali būti žinomi tik jos naudotojui ir niekam kitam. Atskleisti šiuos duomenis neturi teisės prašyti nei banko darbuotojai, nei teisėsaugos pareigūnai. Tad bet koks prašymas telefonu suteikti tokią informaciją turėtų sukelti įtarimų, ir tikėtina, kad gyventojas telefonu bendrauja su sukčiumi.
Pernai rugpjūtį portalas DELFI taip pat rašė apie merginą, kuri sulaukė labai panašaus skambučio kaip Artūras. Tuomet mergina pasakojo, kad tuomet buvo neva sustabdytas 100 eurų pervedimas Gitanai Riaubytei. Skambintojas taip pat prisistatė neva esantis iš to paties filialo, kaip ir Artūro pašnekovas.
