"Kalnapilio" ir "Utenos alaus" apyvarta šiemet didesnė

Didžiųjų Lietuvos alaus bendrovių "Utenos alus" ir "Kalnapilis" apyvarta, sparčiai augant šalies alaus rinkai, šiemet didesnė.
Panevėžio bendrovės "Kalnapilis" apyvarta pirmąjį pusmetį buvo 45,794 mln. litų - 2 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, "Utenos alaus" - 35,711 mln. litų, arba 21,9 proc. didesnė, BNS pranešė "Jungtinio alaus centro" atstovė ryšiams su visuomene Rita Mikailienė.

"Utenos alaus" rezultatai šiemet geresni nei praėjusių metų, nes pernai tik kovo pabaigoje buvo pradėti gaminti nauji produktai", BNS sakė centro rinkodaros direktorius Mindaugas Šeštokas.

"Jungtinis alaus centras" platina "Utenos alaus" ir "Kalnapilio" produkciją.

Pasak M. Šeštoko, "Kalnapilio" apyvartos augimą lėmė šį pavasarį alaus rinkoje pasirodžiusios naujos alaus rūšys. Sėkmingiausiai šiuo metu parduodamas "Kalnapilis" ir "Kalnapilis in Ice".

"Esame patenkinti alaus pardavimo rezultatais", teigė M. Šeštokas.

Birželio mėnesį "Kalnapilio" apyvarta buvo 11,779 mln. litų - 15,6 proc. didesnė nei 1999-ųjų birželį, "Utenos alaus" - 6,508 mln. litų, arba 35,9 proc. mažesnė.

Utenos bendrovė prieš porą savaičių vartotojams pasiūlė "Utenos auksinį" alų skardinėse, kuris tapo labai populiarus.

"Labai džiaugiamės šiuo bandymu, nes smarkiai abejojome, ar verta pardavinėti alų skardinėse", kalbėjo M. Šeštokas.

"Utenos alus" šių metų pabaigoje galbūt pradės gaminti naują alų.

"Kalnapilis" pirmąjį šių metų pusmetį pardavė 2,194 mln. dal alaus, "Utenos alus" - 2,267 mln. dal.

Šiemet Panevėžio bendrovė užėmė 22,4 proc., Utenos - 23,2 proc. Lietuvos alaus rinkos.

Skandinavijos koncernas "Baltic Beverages Holding" (BBH) valdo 97,87 proc. "Utenos alaus" ir 86,3 proc. "Kalnapilio" akcijų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

V. Šapoka: ES lėšos turi būti investuojamos taip, kad kurtų ilgalaikę ekonominę naudą (6)

Europos Sąjungos (ES) lėšos turi būti investuojamos taip, kad kurtų ilgalaikę ekonominę naudą, projektų, nekuriančių pridėtinės vertės, turi būti atsisakyta. Tai pabrėžė finansų ministras Vilius Šapoka, Vyriausybei pristatydamas, kaip investuojamos 2014-2020 m. ES lėšos.

STT tikrins įtarimų sukėlusius Neringos savivaldybės žvejybos projektus (1)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradeda ikiteisminį tyrimą dėl Neringos savivaldybės projektų Nidoje bei Juodkrantėje, statant žvejams skirtas žuvies iškrovimo vietas, pirmadienį skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gavusi STT pranešimą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir sukčiavimo.

Europos akcijų indeksus smukdo pingančios bankų akcijos

Europos akcijų indeksai smunka pirmadienio prekybos pradžioje, toldami nuo maksimalaus lygio per pastaruosius beveik dvejus metus, nes finansinio sektoriaus įmonių akcijos pinga, be to, tokiose stambaus kapitalo biržose kaip Jungtinės Karalystės ir JAV pirmadienis nedarbo diena, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Uždarame Vyriausybės pasitarime – mokesčių pertvarka (5)

Vyriausybė uždarame pasitarime pirmadienį svarstė Finansų ministerijos parengtą mokesčių pertvarkos projektą, BNS pranešė šaltiniai.

Estai pirmąjį metų ketvirtį vidutiniškai uždirbo 877 eurus per mėnesį (4)

Estijos mokesčių ir muitinės departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbuotojams mokamas mėnesinis atlyginimas siekė 877 eurus (bruto), arba 53 eurais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, informuoja err.ee.