Vilnietis Arnas į DELFI redakciją kreipėsi, norėdamas pasidalinti pirmąja savo darbo patirtimi, kuri jam iš tiesų apkarto. Nepaisant to, darbdavio versija kardinaliai skiriasi nuo jaunuolio.
Vaikinas pasakojo, kad į darbą naujai atidaromoje sporto prekių parduotuvėje „Akropolyje“ buvo priimtas šių metų liepos 23 d.
Arnas piktinosi, kad pirmąsias dienas jam teko dirbti ne pardavėjo-konsultanto, kokiu jis buvo priimtas dirbti, darbą, o sunkų fizinį, ruošiantis parduotuvės atidarymui.
„Parduotuvės skyrių vadovai buvo nekompetentingi, o vėliau, kai pasiskundžiau, kad reikia dirbti viršvalandžius, už kuriuos neapmoka, kilo konfliktai. Žinodamas darbuotojų teises sakiau, kad negaliu po darbo pasilikinėti, tačiau po tokių pasakymų prasidėjo kritika, su manimi nepagarbiai elgėsi“, - skundėsi devyniolikmetis.
Kaip pasakojo vilnietis, kai darbo valandos turėdavo baigtis 22.30 val., jam neretai tekdavo pasilikti iki vidurnakčio ir ilgiau.
„Pasilikti reikėdavo, kad sutvarkytume parduotuvę, nes darbo metu to nepadarydavome. Tačiau parduotuvės vadovas per visą dieną tiksliai nepasakydavo, ką reikia padaryti. Vakare tik atėjęs pranešdavo, kad taip negalima palikti“, - skundėsi pirmąjį darbą gavęs ir greitai netekęs vaikinas.
Arno teigimu, dirbti ilgiau nei vidurnaktis jam netiko, nes po darbo nebegalėdavo grįžti viešuoju transportu: autobusai jau nevažiuodavo.
„Tai galėjau tik taksi kviesti arba namo eiti pėsčiomis“, - pridėjo vilnietis.
Viršvalandžiai įprastai yra draudžiami
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad teisės aktai nurodo, jog už viršvalandinį darbą darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, kuris apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.
Inspekcija informuoja, kad viršvalandiniai darbai paprastai yra draudžiami.
„Išimtinius atvejus, kada darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus, numato Darbo kodeksas arba įmonės kolektyvinė sutartis. Kitais, neįvardytais atvejais, viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą“, - skelbia inspekcija.
Darbo kodekso ir kolektyvinėje sutartyje įvardijamais atvejais darbuotojas negali atsisakyti dirbti viršvalandinio darbo, jeigu jis nepatenka į asmenų kategoriją, kuriems draudžiama dirbti viršvalandinius darbus arba darbdavys gali skirti juos dirbti tik gavęs šių asmenų sutikimą (pvz., nėščios moterys; neseniai pagimdžiusios moterys; krūtimi maitinančios moterys; darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų; darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgalieji).
Skundžiasi, kad pasikeitė elgesys
Kaip toliau pasakojo Arnas, po priekaištų dėl viršvalandžių parduotuvės vadovybė pradėjo iš jo šaipytis, nemaloniai bendrauti.
Vieną dieną, vaikino pasakojimu, jam buvo pasakyta, kad jis nepateisino lūkesčių ir jam paduoti popieriai, kad jis turi palikti darbą.
„Aš pasirašyti nesutikau. Pasakiau, kad taip negalima daryti“, - toliau savo versiją tęsė jaunuolis.
Po šio įvykio, pasak jo, įtampa darbe dar labiau paaštrėjo, o vėliau vaikinas buvo atleistas iš darbo darbdavio sprendimu.
Teigia, kad buvo konfliktiškas
Sporto prekių parduotuvių tinklo „Sportland“ vadovas Vladas Korsakovas piešia visai kitokį vaizdą nei mato Arnas.
Pasak įmonės direktoriaus, darbuotojas buvo įdarbintas 0,75 etato su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu.
„Norime atkreipti jūsų dėmesį, kad nuo sutarties sudarymo pradžios, nuo liepos 23 d., Arnui buvo mokamas atlyginimas avansu, kuris vėliau nebuvo nei išskaičiuotas, nei kitaip paimtas. Tai buvo tarsi papildoma motyvacinė priemonė, kuri buvo pritaikyta visų naujai priimtų darbuotojų atžvilgiu. Tokiu būdu, įmonė prisiėmė sau papildomą finansinę naštą, kad būsimieji darbuotojai turėtų didesnę motyvaciją ir būtų pasirengę sutartu dvišaliu susitarimu pradėti dirbti, neieškodami alternatyvių darbo pasiūlymų. Parduotuvė atidarymo procesui pradėjo ruoštis tik nuo rugpjūčio 4 d.”, - aiškino V. Korsakovas.
Pasak jo, viršvalandžių Arnui dirbti neteko.
„Pavestas darbo užduotis minimas asmuo atliko atmestinai ir paviršutiniškai, nuolatos moralizuodamas. Aukštesnio rango vadovų buvo apibūdintas, kaip konfiktiškas, nemokantis bendrauti, netinkamai komunikuojantis su kolegomis, nevykdė tiesioginių vadovų pavestų darbų“, - darbuotojo atleidimo priežastis bandomuoju laikotarpiu komentavo įmonės vadovas.
Pasak jo, įvertinus Arno tinkamumą darbui, jo asmenines savybes bei dalykines savybes, buvo priimtas sprendimas pasinaudoti bandomojo laikotarpio sąlygomis, kurios suteikia darbdaviui galimybę, įspėjus darbuotoją prieš tris darbo dienas, jį atleisti.
„Įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo Arnas atsisakė pasirašyti“, - pridėjo įmonės vadovas. Todėl pasinaudojus Darbo kodekso galimybe atleisti darbuotoją, kai vadovas nusprendžia, kad darbuotojo rezultatai netenkina, vaikinas buvo atleistas.
Ar bandomuoju laikotarpiu reikia svarios priežasties atleisti?
Pasiteiravus, ar bandomuoju laikotarpiu atleidžiant darbuotoją darbdavys turi nurodyti svarias priežastis, Valstybinė darbo inspekcija informavo: „Vertinti išbandymo, nustatyto darbdavio iniciatyva, rezultatus turėtų būti darbdavio prerogatyva. Iš darbdavio neturėtų būti reikalaujama svarbių priežasčių buvimo, kurioms esant galima nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės“.
Vis dėlto pridedama, kad išbandymo rezultatų darbdavys taip pat neturėtų vertinti ir visiškai laisvai, t. y. pagrįsti jų subjektyviomis priežastimis, nesusijusiomis su darbuotojo profesinėmis, dalykinėmis savybėmis.
„Darbdavys gali remtis ne tik konkrečiomis aplinkybėmis ar darbuotojo veiksmais, bet ir bendrais darbuotojo darbo bandomuoju laikotarpiu rezultatais (pvz., mažesnis to darbuotojo darbo efektyvumas, palyginti su kitais tos profesijos darbuotojais, savarankiškumo stoka, kai savarankiškumas yra darbo einant tam tikras pareigas pranašumas, ir t.t.). Darbdavys, pranešdamas darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimą bandomuoju laikotarpiu, turi tinkamai pagrįsti darbuotojo atleidimo priežastį“, - teigiama inspekcijos atsakyme.
Jei darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (atleidimo) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą.
Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo.
