Gyventojus piktinantis, o ekonomistus džiuginantis rodiklis toliau auga

 (413)
Pirmąjį šių metų mėnesį, lyginant su 2015 metų sausiu, paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo 4,7 proc., rodo Statistikos departamento duomenys. Šį pokytį daugiausia lėmė augantys atlyginimai.
Gyventojus piktinantis, o ekonomistus džiuginantis rodiklis toliau auga
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Minėtu periodu poilsio ir kultūros paslaugų kainos augo 7,2 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų – 4,8 proc. Transporto paslaugos atpigo 2,9 proc., o komunalinės – 2,1 proc.

Pernai Lietuvoje buvo įvestas euras ir ne sykį buvo kalbama apie naujosios valiutos įtaką kainų apvalinimui.

Nors gyventojai dėl didėjančių kainų paprastai pyksta, remiantis keinsistine ekonomikos teorija, tai yra sveikos ekonomikos požymis.

Didėjančios kainos paprastai neįmanomos be augančių atlyginimų. Pastarieji kelia visuminę paklausą, dėl kurios mažėja nedarbas.

Išaugęs užimtumas paskatina investicijas, dėl kurių didėja produktyvumas. Galiausiai tai dar labiau padidina atlyginimus ir teigiamas ciklas prasideda iš naujo.

Gyventojus piktinantis, o ekonomistus džiuginantis rodiklis toliau auga
© DELFI

Permeta vartotojams...

Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2016 metų sausio 1 dienos padidintas 25 eurais, iki 350 eurų. Anksčiau šio dydžio kėlimas buvo įvardijamas kaip viena pagrindinių augančių kainų priežasčių.

Po pastarojo MMA pakėlimo paslaugų kainos taip pat didėjo. Sausį, lyginant su 2015 metų gruodžiu, socialinės apsaugos paslaugos pabrango 2,7 proc., laidojimo – 2 proc., būsto nuomos – 1,7 proc., buitinių prietaisų taisymo – 1,2 proc., atostogų išvykų ir apgyvendinimo – po 1 proc., odontologų – 0,7 proc., būsto priežiūros ir remonto – 0,6 proc., kirpyklų ir asmens priežiūros įstaigų – 0,5 proc.

Žilvinas Šilėnas
Žilvinas Šilėnas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ryšį tarp MMA ir paslaugų kainų nagrinėjęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) 2015 metų pradžioje paskelbė įmonių apklausos rezultatus, kurie parodė, kad MMA didinimas 2012 ir 2013 metais 48 proc. apklaustųjų įtakos neturėjo.

Iš 52 proc. tų, kuriems MMA didinimas įtakos turėjo, 18 proc. teigė, kad dėl to didino savo prekių ir paslaugų kainas.

28 proc. apklaustųjų teigė, kad MMA didinimo naštą ateityje perkeltų vartotojams, t.y. didintų kainas, jam padidėjus 57,92 euro (200 litų). Perpus mažiau įmonių to imtųsi, jei MMA didėtų 14,48 euro (50 litų).

Sausį komentuodamas atsinaujinusias diskusijas apie MMA ir kainų ryšį LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad čia nėra kuo stebėtis.

„Keli MMA – įmonės permeta MMA padidėjimą vartotojams (jei gali). Jei negali permesti vartotojams – valgo įmonę iš vidaus (pavyzdžiui, mažina investicijas) ar atideda atlyginimų kėlimą kitiems darbuotojams“, – dėstė jis.

...ar taiko kitas priemones?

Savo įmonių apklausos rezultatus 2015 metų gruodį paskelbė ir Lietuvos bankas (LB). Jo ataskaitoje nurodoma, kad dėl 2013 metų sausį padidinto MMA kainas didinti teko apie 8 proc. Lietuvos įmonių.

„Darbuotojų skaičių mažino apie 2 proc., o sprendimus samdyti mažiau darbuotojų priėmė apie 9 proc. įmonių. Kitos įmonės taikė kitas, su kainomis ir užimtumu nesusijusias prisitaikymo prie minimaliojo darbo užmokesčio padidinimo strategijas, ir tokių įmonių buvo didžioji dauguma“, – rašoma naujausioje LB Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.

LB teigia, kad sprendimas kelti kainas dažniausiai priimamas įmonėse, kuriose MMA gaunančių darbuotojų dalis yra didelė. Pagal apklausą, kaip svarbią arba labai svarbią priemonę po MMA padidinimo kainų kėlimą nurodė 8,3 proc. įmonių.

„Populiariausios prisitaikymo strategijos vis dėlto buvo susijusios ne su kainų ar užimtumo pokyčiais. Dažniau taikyti tokie reagavimo į darbo sąnaudų padidėjimą būdai kaip ne darbo sąnaudų mažinimas ir našumo didinimas (atitinkamai 18,1 ir 24,6 proc.)“, – skelbia LB.

Raimondas Kuodis
Raimondas Kuodis
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Kaip gruodžio viduryje DELFI aiškino LB valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis, kalbant apie MMA didinimo įtaką, dažnai pamirštama, kad atlyginimų didėjimas gali lemti ir našumo didėjimą.

„Pavyzdžiui, kaimo parduotuvėje sėdi pardavėja. Kaip matuojame jos darbo našumą? Tuo, kiek ji aptarnavo žmonių. Jeigu paklausa didėja, tada ta pati darbuotoja, su tuo pačiu kapitalu (kasos aparatu) gali aptarnauti gerokai daugiau žmonių – jos našumas auga“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Ekonomistas pabrėžė, kad apgalvotas MMA didinimas yra geras dalykas. „Darbo rinka nėra paprasta, nes darbo užmokestis yra pagrindinis paklausos šaltinis“, – teigė R. Kuodis.

Kas toliau?

SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2016 metais paslaugų kainų augimas išliks toks pats kaip ir 2015 metais – apie 5 proc.

Kaip savo komentare teigė SEB vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas, paslaugų kainos dėl laukiamo tolesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo ir toliau artės Europos Sąjungos vidurkio link.

„2014 metais Lietuvoje vartojimo paslaugų kainos sudarė 44 proc. ES vidutinio kainų lygio. Atotrūkis per 2015 metus sumažėjo, nes paslaugos ES vidutiniškai brango tik šiek tiek daugiau negu 1 proc. Paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje yra pastebimai žemesnės. Tiesa, vartojimo prekių kainos Lietuvoje nuo ES kainų lygio atsilieka kukliau – skirtumas mažesnis negu 20 proc.“, – priminė jis.

Užsisekite diržus! Kita stotelė - aukštesnės paslaugų kainos. Eurostato duomenimis, paslaugų kainos Lietuvoje yra beveik...Posted by Gitanas Nausėda on Wednesday, January 27, 2016

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis anksčiau DELFI yra teigęs, kad į kainų augimą galima pažvelgti ir iš gerosios pusės.

„Nemanau, kad tai yra problema, nes tai yra tiesiogiai susiję su gyventojų pajamomis. Jeigu mes norime, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis artėtų prie ES vidurkio, turime tuo pačiu metu susitaikyti, kad ir paslaugų kainos artės prie to vidurkio“, – pernai DELFI sakė jis.

Dėl paslaugų kainų augimo 2016 metais šiek tiek skiriasi „Danske Bank“ vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto Roko Grajausko nuomonė.

Jis teigia, kad paslaugos 2015 metais dėl euro įvedimo augo nepagrįstai, todėl 2016 metais jos turėtų augti nuosaikiau, kai kurios net koreguosis žemyn.

„Labiausiai tikėtina, kad tai įvyks būsto nuomos rinkoje. Kita vertus, įsibėgėjantis atlyginimų augimas, kuris 2016 metais jau turėtų priartėti prie 6 proc., išlaikys spaudimą paslaugų kainoms augti“, – savo komentare sausį rašė jis.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

V. Putinas pasirašė Turkijos ilgai lauktą dekretą (12)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo rusams iš dalies atšaukiami apribojimai keliauti į Turkiją, pranešė Kremlius, informuoja naujienų agentūra RT.

Po Didžiosios Britanijos aptirpo ir ES reitingas (6)

Tarptautinė reitingavimo agentūra „Standard & Poor's ketvirtadienį sumažino ES kredito reitingą, praneša „Bloomberg“ televizija.

Norvegijos bankas teisme bylinėsis su 150 tūkst. klientų (13)

Norvegijos vartotojų taryba birželio 21 dieną 150 tūkst. banko klientų vardu teismui pateikė ieškinį dėl DNB banko veiklos. 2010–2014 metais šis bankas skyrė per didelius mokesčius savo klientams, o surinktų investicijų valdymo mokesčių perteklius siekė net 73 mln. eurų. Šis atvejis – tai stambiausias grupės ieškinys Norvegijos istorijoje.

Lietuvoje įteisinta „Startuolių viza“ (7)

Seimas pritarė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, kurios įteisina „Startuolių vizą“, o Lietuvos darbdaviams suteikia galimybę paprasčiau įdarbinti jiems reikalingus specialistus iš ne Europos Sąjungos šalių, rašoma pranešime spaudai.

G. Nausėda pasakė, kas po „Brexit“ laukia emigrantų (314)

Jungtinės Karalystės gyventojams referendume nutarus išstoti iš Europos Sąjungos, šalies gyventojų pajamos eurais smuko maždaug dešimtadaliu. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad dėl to dalį uždirbtų pinigų į Lietuvą siunčiančių emigrantų piniginės paplonės.